Parkas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Atšauktas naudotojo 193.219.81.13 (Aptarimas) darytas keitimas 5486418 Žyma: Anuliuoti |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 11:
Pirmieji žinomi parkai (sodai) atsirado [[Britanija|Britanijoje]] romėnų dėka [[I a.|I m. e.]] amžiuje. Tuo metu parkai buvo įrenginėjami prie gyvenamųjų pastatų. Tiksliai ir ganėtinai simetriškai susodinti augalai, žemos buksmedžių [[gyvatvorė]]s, kurios skirian žvyruotus pasivaikščiojimo takus. Manoma, jog mažas gyvatvorių nišas tuo metu puošdavo skulptūros, urnos ar lauko [[suolas|suoliukai]]. Parkas nuo namo vesdavo link krantinės, o mažuose [[daržas|darželiuose]], virtuvės reikmėms, žmonės augindavo vaisius ir daržoves. Vienas iš tinkamiausių tokio tipo parko pavyzdžių – Fišburno romėnų rūmų parkas, šiuo metu dalinai rekonstruotas.<ref>''Trumpa parkų Didžiojoje Britanijoje istorija''. 2012. <Prieiga per internetą: http://www.lietuviai.co.uk/uk-laisvalaikis/trumpa-parku-didziojoje-britanijoje-istorija [Žiūrėta 24 11 2018]></ref>
Viduramžiais susiformavo pilių [[sodas|sodai]]. Šių sodų pagrindinės vyraujančios ypatybės buvo iš žemių supiltos paaukštintos vietos, kurios apželdintos veja, skirtos pasisėdėjimams su savotiškai natūraliais suoleliais ar net aukštais pylimais
[[Vaizdas:Montacute, Montacute House grounds - geograph.org.uk - 1112416.jpg|miniatiūra|Itališkasis sodas Montacute House. Plokštuminėje žemutinėje dalyje įrengtas puošnus parteris su vertikaliais akcentais ]]
Kitas parkų vystymosi etapas atėjo po reformacijos. Dauguma žemvaldžių aptverdavo bendrą žemę, tam kad įkurti elnių ar galvijų [[ganykla]]s. Toks natūralios gamtos aptvėrimas davė pradžią kurti parkus,
[[XVIII a.|XVIII amžius]] – grįžimas prie [[renesansas|renesanso]] natūralaus grožio. Vienas iš pirmųjų šio stiliaus iniciatorių buvo meno mecenatas lordas Barlingtonas. Kruopščiai suplanuota parko perspektyva su skulptūromis, klasikiniais ornamentais akcentuotos erdvės. Takų linijos
[[Vaizdas:G Jekyll enclosed garden.JPG|miniatiūra|Gertrude Jekyll suprojektuotas uždarasis sodas]]
XIX amžiuje labiau buvo susikoncentruota į [[gėlių darželis|gėlynus]]
XX amžiuje ypač išpopuliarėjo daugiamečių žolių bordiūras ir parko planavimą paremtą spalvine schema. Įtakingiausio to laikmečio sodininkė laikoma Gertrude Jekyll, <ref>Jekyll, G. ''Wood and Garden'' (Longmans, Green and Co., 1899).</ref>kuri sukūrė savotišką „Cottage garden“ tradiciją. Svarbiausias sodas, parkas, o tik po to pastatas.
|