Parkas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
{{copyvio}}: pažodinis kopijavimas iš dviejų šaltinių su „visos teisės saugomos“ licenzijomis
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 9:
 
== Istorija ==
Pirmieji žinomi parkai (sodai) atsirado [[Britanija|Britanijoje]] romėnų užkariautojų dėka [[I a.|I m. e.]] amžiuje. Tuo metu parkai buvo įrenginėjami prie gyvenamųjų pastatų. Tiksliai ir ganėtinai simetriškai susodinti augalai, žemos buksmedžių [[gyvatvorė]]s, skiriančioskurios skirian žvyruotus pasivaikščiojimo takus. Manoma, jog mažas gyvatvorių nišas tuo metu puošdavo skulptūros, urnos ar lauko [[suolas|suoliukai]]. Parkas nuo namo vesdavo link krantinės, o mažuose [[daržas|darželiuose]], virtuvės reikmėms, žmonės augindavo vaisius ir daržoves. Vienas iš tinkamiausių tokio tipo parko pavyzdžių – Fišburno romėnų rūmų parkas, šiuo metu dalinai rekonstruotas.<ref>''Trumpa parkų Didžiojoje Britanijoje istorija''. 2012. <Prieiga per internetą: http://www.lietuviai.co.uk/uk-laisvalaikis/trumpa-parku-didziojoje-britanijoje-istorija [Žiūrėta 24 11 2018]></ref>
 
Viduramžiais susiformavo pilių [[sodas|sodai]]. Šių sodų pagrindinės vyraujančios ypatybės buvo iš žemių supiltos paaukštintos vietos, kurios apželdintos veja, skirtos pasisėdėjimams su savotiškai natūraliais suoleliais ar net aukštais pylimais, kauburiais, kalvomis nuo kurių matydavosi vaizdas, esantis už pilies sienų. Vėlyvaisiais viduramžiais pilyse, skirtuose apsaugoti dvaro rūmus, parkas buvo paprasčiausias žalias plotas, apsuptas gyvatvorių ir tvorelių.
[[Vaizdas:Montacute, Montacute House grounds - geograph.org.uk - 1112416.jpg|miniatiūra|Itališkasis sodas Montacute House. Plokštuminėje žemutinėje dalyje įrengtas puošnus parteris su vertikaliais akcentais ]]
Kitas parkų vystymosi etapas atėjo po reformacijos. Dauguma žemvaldžių aptverdavo bendrą žemę, kad įkurti elnių ar galvijų [[ganykla]]s. Toks natūralios gamtos aptvėrimas davė pradžią kurti parkus, apsuptus sienų, tvorų ar gyvatvorių prie namų. Tiudorų dinastija (1485–1603 m.) pasekė Italijos pavyzdžiu formuojant parkus, kurie tapo savotiškai atskirti nuo pastato, įsivyravo viduramžiais prarasta linijų ir proporcijų harmonija. Svarbiausias Tiudorų indėlis – tai „mazginis“ (''knot garden'') ar ornamentinis parkas, kuriame naudojami stilizuoti, geometriniai mazgo pavidalai. Ornamentai buvo suformuoti iš smulkių gyvatvorių, dažniausiai buksmedžių, skirta žiūrėjimui nuo aukštesnių pasivaikščiojimo takų. Itališkųjų parkų pavyzdžiai: ''Haddon Hall'' ([[Derbišyras|Derbišyre]]), ''Montacute House'' ([[Somersetas|Somersete]]).