Seinai: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
SNėra keitimo santraukos
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 31:
===XVII amžius===
 
Seinus sujungęs kelis kaimus įkūrė ''Jurgis Grodzinskis''. Vienas iš tų kaimų buvo vadinamas Seinais, o J.Grodzinskio sugalvotas naujas pavadinimas ''Juriewo'' neprigijo. J.Grodzinskis mirė [[1603]] metų [[birželio 4]] dieną ir prieš mirdamas [[1602]] m. [[gegužės 16]] d. testamentu paliko visą savo turtą [[Vilnius|Vilniaus]] [[Dominikonų ordinas|dominikonų ordinui]]. [[1603]] m. [[birželio 4]] dieną [[Zigmantas Vaza]] patvirtino jo testamentą. [[1610]] m. vienuoliai šiose žemėse pradėjo statyti vienuolyną. Vienuolyno statybos buvo baigtos [[1619]] metais, o [[1632]] m. šalia vienuolyno pastatyta nauja bažnyčia. Gyvenvietė vystėsi lėtai, bet [[XVII a.]] viduryje buvo atidaryta dar viena bažnyčia, atidaryta spaustuvė ir pastatyta ligoninė. Tuo laikmečiu buvo labai puoselėjamas vienuolynas, kuris tapo vienu iš didžiausių tvirtovės tipo vienuolynų Centrinėje Europoje. Šalia kelio į [[Gardinas|Gardiną]] augantis miestelis [[Švedų tvanas|Švedų tvano]] metu miestas buvo stipriai nuniokotas. [[1656]] m. gyvenvietę užėmę švedai ją stipriai apgriovė ir nuniokojo, bet vienuolynas liko nepaliestas ir po karo į jį grįžo vienuoliai. [[1670]] m. [[lapkričio 8]] dieną karalius [[Mykolas Kaributas Višnioveckis]] suteikė gyvenvietei privilegiją kas savaitę rengti turgų. Po šio sprendimo dominikonų vienuoliai pradėjo kviesti gyventojus iš [[Mazovija|Mazovijos]] apsigyventi šiose žemėse. Bet per [[XVIII a.]] vykusį [[Šiaurės karas|Šiaurės karą]] miestas vėl buvo smarkiai suniokotas ir tuo pačiu kilo dvi maro [[pandemija|pandemijos]].
 
===XVIII a.-XIX a.===
 
Šiuo laikotarpiu aplink miestą pradėjo kurtis mažesnės gyvenvietės. Miestas po karokarų buvo atstatinėjamas [[barokas|baroko]] stiliaus architektūra. [[1744]] m. įkurta [[Seinų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo parapija]]. [[1770]] m. atidaryta [[Seinų miesto rotušė]], [[1778]] m. įrengta nauja turgaus aikštė, pradėjo veikti sinagoga. [[XVIII a.]] pabaigoje įkurtos [[Marinovo žydų kapinės]]. [[1795]] m. po [[Abiejų Tautų Respublikos padalijimai|Abiejų Tautų Respublikos padalijimų]] miestas iš pradžių atiteko [[Prūsijos karalystė|Prūsijos karalystei]], bet po Napoleono karų ir [[Tilžės taika|Tilžės taikos]] buvo perduotas [[Varšuvos kunigaikštystė|Varšuvos kunigaikštystei]], o vėliau [[Lenkijos Kongreso karalystė|Lenkijos Kongreso karalystei]]. Miestas toliau ekonomiškai stiprėjo ir augo, prie to prisidėjo ir 1818 m. iš Vygrių į Seinus perkaltas vyskupystės centras. [[1826]] m. mieste atidaryta [[Seinų kunigų seminarija]]. PoXIX [[1831 ma. sukilimas|1831antrojoje m.pusėje sukilimo]]miestas prarado savo turėtas privilegijas, iki jo nebuvo nutiestas geležinkelis ir [[1863ekonominė mreikšmė sumenko. sukilimas|1863Nepaisant to 1885 m. sukilimo]]čia miestoatidaryta reikšmėiki labaišiol sumenkoišlikusi puošni sinagoga.
 
===XX amžius===
 
Per [[Pirmasis pasaulinis karas|I pasaulinį karą]] [[1915]] m. miestą užėmė Vokietijos kariuomenė. Miestas buvo įtrauktas į [[Oberostas|Oberosto]] sudetį. Pasibaigus karui, [[1919]] m. [[gegužės 8]] d. vokiečiai perdavė miesto valdymą besikuriančiai Lietuvos valdžiai. Po karo besikuriančios [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Lenkija|Lenkijos]] valstybės norėjo turėti šį miestą savo valstybių sudetyje. Tuo metu mieste ir jo apylinkėse gyveno lietuvių dauguma. [[1919]] m. [[rugpjūčio 22]] d. iš miesto pasitraukus Vokietijos kariuomenei jau kitą dieną [[Lenkų karinė organizacija]] pradėjo Lietuvos valdžios atstovų ir Lietuvos karinių dalinių puolimą, kuris vadinamas [[Seinų sukilimas|Seinų sukilimu]].
[[Vaizdas:Sejny Parada.jpg|right|thumb|300px|Lenkų kavalerija [[Seinų sukilimas|Seinų sukilimo]] metu]]
 
Lenkams užėmus miestą prasidėjo represijos ir teroras prieš lietuvių tautybės žmones.<ref name=nytimes>[http://query.nytimes.com/mem/archive-free/pdf?_r=1&res=9504E7D61F3EEF33A25755C0A96F9C946195D6CF&oref=slogin Poles Attacked By Lithuanians]. Walter Duranty, [[New York Times]], September 6, 1920. Accessed on October 26, 2007.</ref><ref> Piotr Łossowski, ''Konflikt polsko-litewski 1918-1920'', Książka i Wiedza, 1995, ISBN 8305127699, p.68</ref> Įvairių šaltinių teigimu šiosŠios represijos pasireiškė [[Lietuvių kalba|lietuvių kalbos]] vartojimo viešose vietose uždraudimu, lietuviškų mokyklų, lietuviškų spaustuvių ir lietuvių bendruomenės organizacijų uždarymu.<ref name="Buch_ann">[[Krzysztof Buchowski]], [http://www.lkma.lt/annuals/23annual_en.html Polish-Lithanian Relations in Seinai Region at the Turn of the nineteenth and twentieth Centuries]. LCAS Annuals, vol. XXIII</ref><ref name=nytimes /><ref>{{lt icon}} {{cite journal | last = Makauskas | first = Bronius | authorlink = | coauthors = | title = Pietinės Sūduvos lietuviai už šiaudinės administracinės linijos ir geležinės sienos (1920–1991 m.) | publisher = [[Voruta (newspaper)|Voruta]], No.27-30 | year = 1999 | location = | pages = | quote = | url = http://www.voruta.lt/archyvas/92/928 | id = ISSN 1392-0677 | isbn = }}</ref><ref name=LKA>{{lt icon}} {{cite book | last = Lesčius | first = Vytautas | title = Lietuvos kariuomenė nepriklausomybės kovose 1918-1920 | publisher = [[Vilnius University]], [[Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija]] | year = 2004 | location = Vilnius | pages = 278 | url = | doi = | id = | isbn = 9955423234 }}</ref><ref>{{lt icon}} {{cite book | last = Lesčius | first = Vytautas | coauthors = Editors: dr. Gintautas Surgailis; habil. dr. prof. Algirdas Ažubalis; habil. dr. prof. Grzegorz Błaszczyk; dr. doc. Pranas Jankauskas; dr. Eriks Jekabsons; habil. dr. prof. Waldemar Rezmer and others | title = Karo archyvas XVIII, chapter ''Lietuvos ir Lenkijos karinis konfliktas del Seinu krasto 1919 metais'' | publisher = Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija | year = 2003 | location = Vilnius | pages = 188–189 | url = http://www.kam.lt/EasyAdmin/sys/files/ArchyvasXVIII.pdf | doi = | id = ISSN 1392-6489 |format=PDF}}</ref> Tuo metu mieste gyveno apie 2500 gyventojų.<ref>{{lt icon}} [[Bronius Kviklys]], Mūsų Lietuva Vol.3,1991 in p. 457</ref> Po metų vykstant [[Lenkijos-sovietų karas|Lenkijos-sovietų karui]] miestą užėmė [[Rusijos TFSR]]. Prieš tai buvo pasirašyta [[Lietuvos-Tarybų Rusijos taikos sutartis|1920 m. liepos 12 d. Lietuvos ir Tarybų Rusijos taikos sutartis]], kuri priskyrė miestą [[Lietuva|Lietuvos Respublikai]]. [[1920]] m. [[liepos 19]] d. miestą atsiemėperėmė Lietuvos kariuomenė. Sovietams pralaimėjus mūšį prie [[Varšuva|Varšuvos]] lenkų kariniai daliniai pradėjo stumti sovietų kariuomenę į rytus ir taip priartėjo prie Seinų miesto, kurį užėmė [[1920]] m. [[rugpjūčio 31]] dieną. Bet lietuviai ir toliau siekė šį lietuvių daugumos apgyvendintą miestą prisijungti prie besikuriančios [[Lietuva|Lietuvos Respublikos]]. [[1920]] m. [[rugsėjo 2]] dieną Lietuvos kariniai daliniai pradėjo puolimą ir tą pačią dieną užėmė miestą. [[1920]] m. [[rugsėjo 9]] dieną lenkai pradėjo puolimą ir vėl užėmė Seinų miestą. [[1920]] m. [[spalio 7]] d. buvo pasirašyta paliaubas skelbianti ir Seinų miestą Lenkijai paliekanti [[Suvalkų sutartis]].

Viso tarpukario metu iki pat [[1938 m. Lenkijos ultimatumas Lietuvai|1938 m. Lenkijos ultimatumo Lietuvai]], Lietuvos valdžia reiškė oficialias pretenzijas į šį lietuvių daugumos apgyvendintą miestą. Tuo laikotarpiu miestas buvo sujungtas su [[Gardinas|Gardinu]] ir [[Suvalkai]]s geležinkelio linijomis. [[1925]] m. buvomiestas uždarytaneteko miesteapskrities centro statuso, buvo įsikūrusipanaikinta [[Augustavo vyskupija]], bet miestas ir toliau garsėjo savo medienos pramonės gaminiais ir piligriminių keliautojų lankomais paminklais. Tarpukariu mieste veikė [[Seinų pasienio apsaugos korpusas]]. [[Įsiveržimas į Lenkiją|Įsiveržimo į Lenkiją]] metu [[1939]] m. [[rugsėjo 24]] d. į miestą įžengė [[Raudonoji armija]], bet [[1939]] m. [[spalio 13]] d. sovietai perdavė miestą [[Trečiasis Reichas|Nacistinei Vokietijai]]. Miestas viso [[Antrasis pasaulinis karas|II pasaulinio karo]] metu išliko vokiečių valdžioje. Penkerius metus trukusios vokiečių okupacijos metu žydų gyventojai buvo ištremti į okupuotą Lietuvą ir ten išžudyti. [[1944]] m. [[rugpjūčio 31]] dieną į miestą vėl įžengė [[Raudonoji armija]] ir miestas buvo perduotas komunistinės Lenkijos valdžios administracijai. Pokaryje į miestą pradėjo keltis žmonės iš įvairių sovietų okupuotų tarpukario Lenkijos teritorijų. [[1956]] m. miestas tapo [[pavietas|apskrities]] centru. [[1963]] m. sukurtas [[Seinų miesto herbas]] ir [[Seinų miesto vėliava]].
 
==Pavadinimo kilmė==
eilutė 61 ⟶ 63:
 
==Gyventojai==
 
Istoriškai seinų gyventojų sudėtis nebuvo homogeniška. Viduramžiais čia gyveno baltų gentims ir tautoms priklausę žmones, vėliau atsikėlė lenkai, žydai. 1897 m. žydai sudarė apie pusę visų miesto gyventojų. Po 1945 m. mieste apsigyveno daug iš Lenkijos buvusių rytinių sričių perkeltų gyventojų. Seinai yra lietuvių mažumos Lenkijoje centras.
 
Pagal [[2008]] m. [[birželio 30]] d. surinktus duomenis mieste gyveno:
eilutė 102 ⟶ 106:
* [[Totoriai]] - 0,02% (1).
|}
=== Lietuviai ===
Seinai ir jų apylinkės pasižymi didele [[lietuviai|lietuvių]] tautine mažuma (iki 30 proc.), čia yra didžiausia Lenkijoje lietuvių draugija. Veikia lietuvių [[konsulinė įstaiga|konsulatas]] ir [[mokykla]]. Po pirmojo pasaulinio karo lietuviai sudarė apie 80 proc. Seinų gyventojų.
 
Po lenkų okupacijos [[1919]] m. buvo naikinamos lietuvių organizacijos. Seinuose lenkų uždraustos lietuviškos kultūrinės organizacijos: [[Žiburys (organizacija)|„Žiburio“ draugija]] (500 narių), „Pavasario“ kuopa (215), „Blaivybės“ draugija (300), Šv. Zitos draugija (93), Dailės draugija „Lyra“ (30), Lietuvių katalikų moterų sąjunga (20), „Artojo“ kooperatyvas (120)-iš viso 9 draugijos, vienijusios 1300 žmonių. Uždarė lietuvių berniukų ir mergaičių gimnazijas (223 mokiniai), pradžios mokyklą (75 vaikai), visos laikraščių redakcijos, spaustuvė, skaitykla, lietuvių vaikų prieglaudos turtas perduotas lenkų vaikų prieglaudai, 1919 rugsėjį konfiskavo lietuvių mokyklų ir bendrabučio knygynėlių knygas.
 
[[1919]] m. spalio 2-osios naktį policija ir kariuomenė, apsupusi Seinų dvasinės seminarijos pastatą, per Trumpalio kaimą deportavo į Lietuvą čionykščius dėstytojus ir klierikus lietuvius.
 
Seinų apylinkės šnektą nagrinėjo [[Voiciechas Smočinskis]] [[1972]] m. Perkeltas į Seinus rezidentu kunigas [[Juozas Montvila]] padėjo spausdinti lietuviškus laikraščius „Vadovas“, „Šaltinėlis“, „Spindulys“. Bažnyčioje kunigavo ir [[Povilas Stakauskas]] ([[1887]]-[[1919]]), [[1912]] m. Seinuose išleidęs elementorių „Skaityk, vaikeli!“. 1980 m. kunigas [[salezietis]] [[Pranas Gavėnas]] apsilankė [[Seinų bazilika|Seinų bazilikoje]] ir, kai jam neleido celebruoti šv. Mišias lietuviškai, parašė apie tai [[Popiežius|Romos popiežiui]]. Laišką, kad Lenkijos lietuviai Seinuose negali melstis lietuviškai, išspausdino ir [[Kanada|Kanados]] laikraštis [[Tėviškės žiburiai|„Tėviškės žiburiai“]].
 
== Švietimas ==
eilutė 124 ⟶ 136:
== Žiniasklaida ==
Yra leidžiami savaitraštis ''Przegląd Sejneński'', žurnalas ''Krasnogruda''; dirba televizijos laidų redakcija ''Wieści Sejneńskie''.
 
== Lietuviai ==
Seinai ir jų apylinkės pasižymi didele [[lietuviai|lietuvių]] tautine mažuma (iki 30 proc.), čia yra didžiausia Lenkijoje lietuvių draugija. Veikia lietuvių [[konsulinė įstaiga|konsulatas]] ir [[mokykla]]. Po pirmojo pasaulinio karo lietuviai sudarė apie 80 proc. Seinų gyventojų.
 
Po lenkų okupacijos [[1919]] m. buvo naikinamos lietuvių organizacijos. Seinuose lenkų uždraustos lietuviškos kultūrinės organizacijos: [[Žiburys (organizacija)|„Žiburio“ draugija]] (500 narių), „Pavasario“ kuopa (215), „Blaivybės“ draugija (300), Šv. Zitos draugija (93), Dailės draugija „Lyra“ (30), Lietuvių katalikų moterų sąjunga (20), „Artojo“ kooperatyvas (120)-iš viso 9 draugijos, vienijusios 1300 žmonių. Uždarė lietuvių berniukų ir mergaičių gimnazijas (223 mokiniai), pradžios mokyklą (75 vaikai), visos laikraščių redakcijos, spaustuvė, skaitykla, lietuvių vaikų prieglaudos turtas perduotas lenkų vaikų prieglaudai, 1919 rugsėjį konfiskavo lietuvių mokyklų ir bendrabučio knygynėlių knygas.
 
[[1919]] m. spalio 2-osios naktį policija ir kariuomenė, apsupusi Seinų dvasinės seminarijos pastatą, per Trumpalio kaimą deportavo į Lietuvą čionykščius dėstytojus ir klierikus lietuvius.
 
Seinų apylinkės šnektą nagrinėjo [[Voiciechas Smočinskis]] [[1972]] m. Perkeltas į Seinus rezidentu kunigas [[Juozas Montvila]] padėjo spausdinti lietuviškus laikraščius „Vadovas“, „Šaltinėlis“, „Spindulys“. Bažnyčioje kunigavo ir [[Povilas Stakauskas]] ([[1887]]-[[1919]]), [[1912]] m. Seinuose išleidęs elementorių „Skaityk, vaikeli!“. 1980 m. kunigas [[salezietis]] [[Pranas Gavėnas]] apsilankė [[Seinų bazilika|Seinų bazilikoje]] ir, kai jam neleido celebruoti šv. Mišias lietuviškai, parašė apie tai [[Popiežius|Romos popiežiui]]. Laišką, kad Lenkijos lietuviai Seinuose negali melstis lietuviškai, išspausdino ir [[Kanada|Kanados]] laikraštis [[Tėviškės žiburiai|„Tėviškės žiburiai“]].
 
==Turizmas==