Seinai: Skirtumas tarp puslapio versijų

Seinus sujungęs kelis kaimus įkūrė ''Jurgis Grodzinskis''. Vienas iš tų kaimų buvo vadinamas Seinais, o J.Grodzinskio sugalvotas naujas pavadinimas ''Juriewo'' neprigijo. J.Grodzinskis mirė [[1603]] metų [[birželio 4]] dieną ir prieš mirdamas [[1602]] m. [[gegužės 16]] d. testamentu paliko visą savo turtą [[Vilnius|Vilniaus]] [[Dominikonų ordinas|dominikonų ordinui]]. [[1603]] m. [[birželio 4]] dieną [[Zigmantas Vaza]] patvirtino jo testamentą. [[1610]] m. vienuoliai šiose žemėse pradėjo statyti vienuolyną. Vienuolyno statybos buvo baigtos [[1619]] metais, o [[1632]] m. šalia vienuolyno pastatyta nauja bažnyčia. Gyvenvietė vystėsi lėtai, bet [[XVII a.]] viduryje buvo atidaryta dar viena bažnyčia, atidaryta spaustuvė ir pastatyta ligoninė. Tuo laikmečiu buvo labai puoselėjamas vienuolynas, kuris tapo vienu iš didžiausių tvirtovės tipo vienuolynų Centrinėje Europoje. Šalia kelio į [[Gardinas|Gardiną]] augantis miestelis [[Švedų tvanas|Švedų tvano]] metu miestas buvo stipriai nuniokotas. [[1656]] m. gyvenvietę užėmę švedai ją stipriai apgriovė ir nuniokojo, bet vienuolynas liko nepaliestas ir po karo į jį grįžo vienuoliai. [[1670]] m. [[lapkričio 8]] dieną karalius [[Mykolas Kaributas Višnioveckis]] suteikė gyvenvietei privilegiją kas savaitę rengti turgų. Po šio sprendimo dominikonų vienuoliai pradėjo kviesti gyventojus iš [[Mazovija|Mazovijos]] apsigyventi šiose žemėse. Bet per [[XVIII a.]] vykusį [[Šiaurės karas|Šiaurės karą]] miestas vėl buvo smarkiai suniokotas ir tuo pačiu kilo dvi maro [[pandemija|pandemijos]].

Šiuo laikotarpiu aplink miestą pradėjo kurtis mažesnės gyvenvietės. Miestas po karokarų buvo atstatinėjamas [[barokas|baroko]] stiliaus architektūra. [[1744]] m. įkurta [[Seinų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo parapija]]. [[1770]] m. atidaryta [[Seinų miesto rotušė]], [[1778]] m. įrengta nauja turgaus aikštė, pradėjo veikti sinagoga. [[XVIII a.]] pabaigoje įkurtos [[Marinovo žydų kapinės]]. [[1795]] m. po [[Abiejų Tautų Respublikos padalijimai|Abiejų Tautų Respublikos padalijimų]] miestas iš pradžių atiteko [[Prūsijos karalystė|Prūsijos karalystei]], bet po Napoleono karų ir [[Tilžės taika|Tilžės taikos]] buvo perduotas [[Varšuvos kunigaikštystė|Varšuvos kunigaikštystei]], o vėliau [[Lenkijos Kongreso karalystė|Lenkijos Kongreso karalystei]]. Miestas toliau ekonomiškai stiprėjo ir augo, prie to prisidėjo ir 1818 m. iš Vygrių į Seinus perkaltas vyskupystės centras. [[1826]] m. mieste atidaryta [[Seinų kunigų seminarija]]. PoXIX [[1831 ma. sukilimas|1831antrojoje m.pusėje sukilimo]]miestas prarado savo turėtas privilegijas, iki jo nebuvo nutiestas geležinkelis ir [[1863ekonominė mreikšmė sumenko. sukilimas|1863Nepaisant to 1885 m. sukilimo]]čia miestoatidaryta reikšmėiki labaišiol sumenkoišlikusi puošni sinagoga.

Per [[Pirmasis pasaulinis karas|I pasaulinį karą]] [[1915]] m. miestą užėmė Vokietijos kariuomenė. Miestas buvo įtrauktas į [[Oberostas|Oberosto]] sudetį. Pasibaigus karui, [[1919]] m. [[gegužės 8]] d. vokiečiai perdavė miesto valdymą besikuriančiai Lietuvos valdžiai. Po karo besikuriančios [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Lenkija|Lenkijos]] valstybės norėjo turėti šį miestą savo valstybių sudetyje. Tuo metu mieste ir jo apylinkėse gyveno lietuvių dauguma. [[1919]] m. [[rugpjūčio 22]] d. iš miesto pasitraukus Vokietijos kariuomenei jau kitą dieną [[Lenkų karinė organizacija]] pradėjo Lietuvos valdžios atstovų ir Lietuvos karinių dalinių puolimą, kuris vadinamas [[Seinų sukilimas|Seinų sukilimu]].

Lenkams užėmus miestą prasidėjo represijos ir teroras prieš lietuvių tautybės žmones.<ref name=nytimes>[http://query.nytimes.com/mem/archive-free/pdf?_r=1&res=9504E7D61F3EEF33A25755C0A96F9C946195D6CF&oref=slogin Poles Attacked By Lithuanians]. Walter Duranty, [[New York Times]], September 6, 1920. Accessed on October 26, 2007.</ref><ref> Piotr Łossowski, ''Konflikt polsko-litewski 1918-1920'', Książka i Wiedza, 1995, ISBN 8305127699, p.68</ref> Įvairių šaltinių teigimu šiosŠios represijos pasireiškė [[Lietuvių kalba|lietuvių kalbos]] vartojimo viešose vietose uždraudimu, lietuviškų mokyklų, lietuviškų spaustuvių ir lietuvių bendruomenės organizacijų uždarymu.<ref name="Buch_ann">[[Krzysztof Buchowski]], [http://www.lkma.lt/annuals/23annual_en.html Polish-Lithanian Relations in Seinai Region at the Turn of the nineteenth and twentieth Centuries]. LCAS Annuals, vol. XXIII</ref><ref name=nytimes /><ref>{{lt icon}} {{cite journal | last = Makauskas | first = Bronius | authorlink = | coauthors = | title = Pietinės Sūduvos lietuviai už šiaudinės administracinės linijos ir geležinės sienos (1920–1991 m.) | publisher = [[Voruta (newspaper)|Voruta]], No.27-30 | year = 1999 | location = | pages = | quote = | url = http://www.voruta.lt/archyvas/92/928 | id = ISSN 1392-0677 | isbn = }}</ref><ref name=LKA>{{lt icon}} {{cite book | last = Lesčius | first = Vytautas | title = Lietuvos kariuomenė nepriklausomybės kovose 1918-1920 | publisher = [[Vilnius University]], [[Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija]] | year = 2004 | location = Vilnius | pages = 278 | url = | doi = | id = | isbn = 9955423234 }}</ref><ref>{{lt icon}} {{cite book | last = Lesčius | first = Vytautas | coauthors = Editors: dr. Gintautas Surgailis; habil. dr. prof. Algirdas Ažubalis; habil. dr. prof. Grzegorz Błaszczyk; dr. doc. Pranas Jankauskas; dr. Eriks Jekabsons; habil. dr. prof. Waldemar Rezmer and others | title = Karo archyvas XVIII, chapter ''Lietuvos ir Lenkijos karinis konfliktas del Seinu krasto 1919 metais'' | publisher = Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija | year = 2003 | location = Vilnius | pages = 188–189 | url = http://www.kam.lt/EasyAdmin/sys/files/ArchyvasXVIII.pdf | doi = | id = ISSN 1392-6489 |format=PDF}}</ref> Tuo metu mieste gyveno apie 2500 gyventojų.<ref>{{lt icon}} [[Bronius Kviklys]], Mūsų Lietuva Vol.3,1991 in p. 457</ref> Po metų vykstant [[Lenkijos-sovietų karas|Lenkijos-sovietų karui]] miestą užėmė [[Rusijos TFSR]]. Prieš tai buvo pasirašyta [[Lietuvos-Tarybų Rusijos taikos sutartis|1920 m. liepos 12 d. Lietuvos ir Tarybų Rusijos taikos sutartis]], kuri priskyrė miestą [[Lietuva|Lietuvos Respublikai]]. [[1920]] m. [[liepos 19]] d. miestą atsiemėperėmė Lietuvos kariuomenė. Sovietams pralaimėjus mūšį prie [[Varšuva|Varšuvos]] lenkų kariniai daliniai pradėjo stumti sovietų kariuomenę į rytus ir taip priartėjo prie Seinų miesto, kurį užėmė [[1920]] m. [[rugpjūčio 31]] dieną. Bet lietuviai ir toliau siekė šį lietuvių daugumos apgyvendintą miestą prisijungti prie besikuriančios [[Lietuva|Lietuvos Respublikos]]. [[1920]] m. [[rugsėjo 2]] dieną Lietuvos kariniai daliniai pradėjo puolimą ir tą pačią dieną užėmė miestą. [[1920]] m. [[rugsėjo 9]] dieną lenkai pradėjo puolimą ir vėl užėmė Seinų miestą. [[1920]] m. [[spalio 7]] d. buvo pasirašyta paliaubas skelbianti ir Seinų miestą Lenkijai paliekanti [[Suvalkų sutartis]].

Viso tarpukario metu iki pat [[1938 m. Lenkijos ultimatumas Lietuvai|1938 m. Lenkijos ultimatumo Lietuvai]], Lietuvos valdžia reiškė oficialias pretenzijas į šį lietuvių daugumos apgyvendintą miestą. Tuo laikotarpiu miestas buvo sujungtas su [[Gardinas|Gardinu]] ir [[Suvalkai]]s geležinkelio linijomis. [[1925]] m. buvomiestas uždarytaneteko miesteapskrities centro statuso, buvo įsikūrusipanaikinta [[Augustavo vyskupija]], bet miestas ir toliau garsėjo savo medienos pramonės gaminiais ir piligriminių keliautojų lankomais paminklais. Tarpukariu mieste veikė [[Seinų pasienio apsaugos korpusas]]. [[Įsiveržimas į Lenkiją|Įsiveržimo į Lenkiją]] metu [[1939]] m. [[rugsėjo 24]] d. į miestą įžengė [[Raudonoji armija]], bet [[1939]] m. [[spalio 13]] d. sovietai perdavė miestą [[Trečiasis Reichas|Nacistinei Vokietijai]]. Miestas viso [[Antrasis pasaulinis karas|II pasaulinio karo]] metu išliko vokiečių valdžioje. Penkerius metus trukusios vokiečių okupacijos metu žydų gyventojai buvo ištremti į okupuotą Lietuvą ir ten išžudyti. [[1944]] m. [[rugpjūčio 31]] dieną į miestą vėl įžengė [[Raudonoji armija]] ir miestas buvo perduotas komunistinės Lenkijos valdžios administracijai. Pokaryje į miestą pradėjo keltis žmonės iš įvairių sovietų okupuotų tarpukario Lenkijos teritorijų. [[1956]] m. miestas tapo [[pavietas|apskrities]] centru. [[1963]] m. sukurtas [[Seinų miesto herbas]] ir [[Seinų miesto vėliava]].