Kraštovaizdis: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 3:
Kraštovaizdis gali būti skirstomas į gamtinį ir kultūrinį. Gamtinis kraštovaizdis – natūralų pobūdį išlaikęs kraštovaizdis. Kultūrinis kraštovaizdis – žmogaus veiklos sukurtas ir jo sambūvį su aplinka atspindintis kraštovaizdis. <ref>''Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas''. 1993. Valstybės žinios, 1993-11-24, Nr. 63-1188.</ref>
 
Kraštovaizdžio sąvoka ir terminas literatūroje atsirado dar pirmojo mūsų eros tūkstantmečio pabaigoje siekiant įvardyti tiesiogiai suvokiamo skirtingo Žemės paviršiaus pobūdžio teritorijas arba regionus. Tokio populistinio pobūdžio šio terminoTermino vartosena, vėliau papildyta meninės dailėtyrinės sampratos, dominavo ištisus šimtmečius ir tik XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje prasidėjo jo mokslinės esmės paieškos, glaudžiai susijusios su geografiniu teritorijos pažinimu. Ypač stiprius kraštovaizdžio tyrimų metodologinius pagrindus sukūrė vokiškoji ir rusiškoji kraštovaizdžio geografijos mokyklos. <ref name=":0">'''Kavaliauskas P.''' 2011. ''Kraštovaizdžio samprata ir planavimas. Mokomoji knyga.'' Vilnius: Vilniaus Universitetas. [prieiga per internetą: <nowiki>http://www.gkk.gf.vu.lt/old/Data/Metodines%20priemones/Krast_SMPR_PLNV.pdf</nowiki> ].</ref>
 
SkirtiSkiriamos trys kraštovaizdžio bendrosios sampratos koncepcijos, arba paradigmos:
 
'''1. Mokslinė (analitinė) samprata''' – kraštovaizdis suprantamas kaip apibrėžtą erdvinę (teritorinę) raišką turintis įvairiais ryšiais susijusių Žemės paviršiaus gamtinių ir antropogeninių komponentų junginys bei jų integraciją išreiškiantis įvaizdis. Skiriama morfologinė versija''',''' pagrįsta suvokimu, kad kraštovaizdis – tai gamtinių ir antropogeninių komponentų sankloda, tikrovėje junginys morfogenetiškai apibrėžtų, t. y. santykinai vienalyčių, tačiau besiskiriančių nuo gretimų, su jais besiribojančių, teritorinių vienetų. Šie teritoriniai vienetai (kraštovaizdžio kompleksai, morfologiniai geotopai) skiriami įvairiame erdviniame mastelyje ir formuoja sudėtingą taksonominę hierarchiją nuo smulkių vietovės lygmens teritorinių kraštovaizdžio kompleksų iki stambių regioninio lygmens darinių. Taip pat skiriama Geosisteminė kraštovaizdžio sampratos versija, pagal kurią, remiantis bendrąja sistemų teorija, kraštovaizdis suprantamas kaip hierarchinė procesiniais ryšiais susijusių geosistemų visuma, vienu metu esančių ir aukštesnio rango geosistemų dalimis (posistemiais) ir savo ruožtu sudarytų iš žemesnio rango posistemių
 
'''2. Meninė (percepcinė) samprata''' – kraštovaizdis suprantamas kaip jutimo organais ir emociškai suvokiamas, dažniausiai regimas, arba nupieštas Žemės paviršiaus aplinkos vaizdas. Architektūrinės ir psichonominės kraštovaizdžio sampratos versijos pamatu laikytinas kraštovaizdžio sensorinių teritorinių vienetų, pirmiausia videotopų, informacinės ir estetinės kokybės potencialo, nustatymas. Taip pat galimas specialių teritorinių vienetų skyrimas: informotopų – pagal informacinio potencialo bei emociotopų – pagal estetinio potencialo ypatumus.
Eilutė 21:
• sociogeniniai – žmonės (iš dalies), archeologinės liekanos, žemės naudmenos, statiniai, inžineriniai įrenginiai, informacinis laukas (iš dalies).<ref name=":0" />
 
== GamtinisLietuvos gamtinis kraštovaizdis ==
[[Vaizdas:A. Basalyko knyga "Lietuvos TSR kraštovaizdis".jpg|miniatiūra|A. Basalyko knyga "Lietuvos TSR kraštovaizdis", išleista 1977 m.]]
Iš geografinių pozicijų Alfonsas Basalykas išskyrė Lietuvos gamtinio kraštovaizdžio tipaitipus (pagal žemėvaizdžius), iš geografinių pozicijų išskirti Alfonso Basalyko:
 
* molingosios lygumos;
Eilutė 125:
 
== Kultūrinis kraštovaizdis ==
[[Vaizdas:Zizmai village.jpg|miniatiūra|245x245px|Antropogenizuotas - kaimiškasis kultūrinis kraštovaizdis. Žižmų gatvinis kaimas.]]
{{Commonscat|Landscapes}}
 
Tradiciškai pateikiami du kultūrinio kraštovaizdžio variantai. Jeigu toks sambūvis neturi stiprios antropogeninės, netgi technogeninės dedamosios ir yra orientuotas į trumpo ciklo biologinių žemės išteklių gavybą išsaugant pagrindines gamtines kraštovaizdžio struktūras, tai būtų kaimiškasis kultūrinio kraštovaizdžio variantas. Jeigu gamtinės struktūros yra stipriai (dažnai negrįžtamai) pakeistos ar net sunaikintos žmogaus technogeninės veiklos, turime miestiškąjį kultūrinio kraštovaizdžio variantą.
[[Vaizdas:Vilnius Modern Skyline At Dusk, Lithuania - Diliff.jpg|miniatiūra|305x305px|Antropogeninis - miestietiškas kultūrinis kraštovaizdis. Vilniaus miestas.]]
 
 
Kraštovaizdžio komponentai aiškiai apibrėžia ribą tarp sąvokų antropogeninis (žmogaus „pagimdytas“) ir antropogenizuotas (žmogaus pakeistas) kraštovaizdis. Antropogeninis gali būti kraštovaizdžio komponentas (technosfera, antroposfera, noosfera), elementas (bet kurio rango technogeninis objektas: pramonės įmonė, užtvanka, stulpas ir pan.), teoriškai bet kurio lygmens teritorinę išraišką turintis kraštovaizdžio vienetas (facija, apyrubė, apylinkė, urbanizuotas kompleksas ir kt.) bei riba (teritorinė juosta, zona, skirianti gamtinį ir antropogeninį, antropogenizuotą ir antropogeninį arba du antropogeninius kraštovaizdžio elementus ar teritorinius vienetus). Antropogenizuotu kraštovaizdžiu galima laikyti kraštovaizdžius, pasižyminčius analogiškomis jau minėtomis kraštovaizdžio struktūrą atstovaujančiomis, tačiau gamtinės kilmės kategorijomis. <ref>'''Veteikis D.''' 2012. ''Kraštovaizdžio antropogeninės struktūros. Mokomoji knyga.'' Vilnius: Vilniaus Universitetas. [prieiga per internetą: <nowiki>http://www.gkk.gf.vu.lt/old/Data/Metodines%20priemones/Krast_antrop_struktur.pdf</nowiki> ].</ref>
<br />
 
== Šaltiniai ==
<references />{{geostub}}