Parkas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
|||
Eilutė 1:
[[Vaizdas:Vingis 2.JPG|thumb|240px|[[Vingio parkas]] Vilniuje]]
[[Vaizdas:2016 Bordżomi, Park Centralny (02).jpg|thumb|240px|[[Boržomis|Boržomio]] centrinis parkas]]
[[Vaizdas:Laberinto, Parque de San Pedro, La Coruña, España, 2015-09-25, DD 130.JPG|thumb|240px|[[Labirintas]] Šv. Petro parke [[La Korunja|La Korunjoje]]]]
[[Vaizdas:Parque del castillo de Goluchow, Polonia, 2016-12-21, DD 29.jpg|thumb|240px|[[Alėja]] Goluchovo pilies parke (Lenkija)]]
'''Parkas''' – natūrali, pusiau natūrali ar žmogaus dėka suformuota, apsodinta erdvė skirta [[poilsis|poilsiui]], [[pramoga]]i ar laukinės gamtos, natūralių buveinių apsaugai. Tai gali būti istorinis parkas, miško parkas, nacionalinis parkas, kraštovaizdžio parkas, kultūros ir poilsio parkas, miesto parkas ir kiti. Dažniausiai parkai priklauso valstybei, tačiau yra skirti visų gyventojų rekreacijai. Dauguma jų įsikūrusių miestuose, gyvenvietėse ar šalia vandens telkinių. Parką gali sudaryti žoliniai plotai, uolienos, dirva, medžiai taip pat gali būti pastatų ar kitų paminklų (žymaus rašytojo atminimui pagerbti), [[fontanas|fontanų]], vaikų žaidimų aikštelių, [[alėja|alėjos]], pėsčiųjų, dviračių ir kitos veiklos takai, apšvietimas.
eilutė 6 ⟶ 11:
Viduramžiais susiformavo pilių [[sodas|sodai]]. Šių sodų pagrindinės vyraujančios ypatybės buvo iš žemių supiltos paaukštintos vietos, apželdintos veja, skirtos pasisėdėjimams su savotiškai natūraliais suoleliais ar net aukštais pylimais, kauburiais, kalvomis nuo kurių matydavosi vaizdas, esantis už pilies sienų. Vėlyvaisiais viduramžiais pilyse, skirtuose apsaugoti dvaro rūmus, parkas buvo paprasčiausias žalias plotas, apsuptas gyvatvorių ir tvorelių.
Kitas parkų vystymosi etapas atėjo po reformacijos. Dauguma žemvaldžių aptverdavo bendrą žemę, kad įkurti elnių ar galvijų [[ganykla]]s. Toks natūralios gamtos aptvėrimas davė pradžią kurti parkus, apsuptus sienų, tvorų ar gyvatvorių prie namų. Tiudorų dinastija (1485–1603 m.) pasekė Italijos pavyzdžiu formuojant parkus, kurie tapo savotiškai atskirti nuo pastato, įsivyravo viduramžiais prarasta linijų ir proporcijų harmonija. Svarbiausias Tiudorų indėlis – tai „mazginis“ (''knot garden'') ar ornamentinis parkas, kuriame naudojami stilizuoti, geometriniai mazgo pavidalai. Ornamentai buvo suformuoti iš smulkių gyvatvorių, dažniausiai buksmedžių, skirta žiūrėjimui nuo aukštesnių pasivaikščiojimo takų. Itališkųjų parkų pavyzdžiai: ''Haddon Hall'' ([[Derbišyras|Derbišyre]]), ''Montacute House'' ([[Somersetas|Somersete]]).
[[XVIII a.|XVIII amžius]] – grįžimas prie [[renesansas|renesanso]] natūralaus grožio. Vienas iš pirmųjų šio stiliaus iniciatorių buvo meno mecenatas lordas Barlingtonas. Kruopščiai suplanuota parko perspektyva su skulptūromis, klasikiniais ornamentais akcentuotos erdvės. Takų linijos ne tiesios, o vingiuotos, gėlynus pakeitė veja. Medžiai susodinti grupelėmis, o ne tiesiomis linijomis ir stačiakampius tvenkinius pakeitė natūralių formų ežerėliai. <ref>Balkevičius J. 2010. ''Sodų meno stilių raida''. Vilnius: VDA leidykla.</ref>Parkas ne atskiriamas nuo pastato, o su juo susilieja. Šiuo laikotarpiu ypač išpopuliarėjo viešieji parkai.
eilutė 35 ⟶ 40:
Nacionaliniuose parkuose taip pat skatinamas ir pažintinis turizmas, siekiama lankytojus susipažindinti su gamtos bei kultūros vertybėmis. Žmonių veiklos tokiuose parkuose yra ribojamos, kruopščiai derinamos su gamtos apsauga. <ref>Kavaliauskas P. 1992. ''Metodologiniai kraštotvarkos pagrindai.'' Vilnius: Academia.</ref>Lietuvoje yra iš viso 5 nacionaliniai parkai: [[Aukštaitijos nacionalinis parkas]], [[Žemaitijos nacionalinis parkas]], [[Dzūkijos nacionalinis parkas]], [[Kuršių nerijos nacionalinis parkas]] ir [[Trakų istorinis nacionalinis parkas]].
=== Regioniniai parkai === ▼
Regioniniai parkai – tai saugomos teritorijos, steigiamos gamtiniu, kultūriniu ir rekreaciniu požiūriu regioninės svarbos kraštovaizdžio kompleksams ir ekosistemoms saugoti, jų rekreaciniam bei ūkiniam naudojimui reguliuoti. Lietuvoje yra 30 regioninių parkų, kurie užima daugiau kaip pusę visų saugomų teritorijų ploto. <ref>Kavaliauskas P., Jasinavičiūtė A. 2012. ''Rekreacinių regioninių parkų problema Lietuvoje''. <prieiga per internetą: http://www.gamtostyrimai.lt/uploads/publications/docs/11711_29b872903cc8484a430d656ba5d238ea.pdf [Žiūrėta 28 11 2018]</ref>▼
Apskritai bendra pasaulinė kraštotvarkinė regioninių parkų įvairovė gana didelė ir apima šias jų rūšis bei porūšius: ▼
▲Regioniniai parkai
* standartiniai nacionaliniai parkai - tai natūralios gamtos konservacinis (rezervatinis), mažai sukultūrintas konservacinis (draustinis), mažai sukultūrintas konservacinis – rekreacinis (polifunkcinis) parkas. ▼
* istoriniai nacionaliniai parkai (mažai urbanizuotas konservacinis – rekreacinis ir urbanizuotas konservacinis – rekreacinis).▼
▲Apskritai bendra pasaulinė kraštotvarkinė regioninių parkų įvairovė gana didelė ir apima šias jų rūšis bei porūšius:
* rekreaciniai (rekreacinio profilio) regioniniai parkai - tai mažai ar vidutiniškai sukultūrintas rekreacinis-konservacinis ar mažai urbanizuotas rekreacinis-konservacinis parkas▼
▲* standartiniai nacionaliniai parkai
▲* istoriniai nacionaliniai parkai (mažai urbanizuotas konservacinis
▲* rekreaciniai (rekreacinio profilio) regioniniai parkai
Tokia ar panaši kompleksinė regioninių parkų samprata paprastai būdinga išsivysčiusioms valstybėms, pasižyminčioms aukštu kraštovaizdžio sukultūrinimo laipsniu.
▲Tokia ar panaši kompleksinė regioninių parkų samprata paprastai būdinga išsivysčiusioms valstybėms, pasižyminčioms aukštu kraštovaizdžio sukultūrinimo laipsniu.
=== Miestų parkai ===
Miesto parkai – tai ne tik svarbiausi architektūriniai, urbanistiniai, semantiniai miestų struktūros elementai, bet ir vietos, kuriose vyksta reikšmingiausi miesto gyvenimo įvykiai – šventiniai renginiai, minėjimai, kiti visuomenės susibūrimai, taip pat jos naudojamos trumpalaikiam gyventojų poilsiui, bendravimui, susitikimams ir pan. <ref>Jakovlevas –Mateckis K. 2011. ''Lietuvos istorinių parkų raidos analizė ir kai kurie jų atkūrimo problemos aspektai.'' Prieiga per internetą https://www.researchgate.net/publication/271818477_Lietuvos_Istoriniu_Parku_Raidos_Analize_Ir_Kai_Kurie_Ju_Atkurimo_Problemos_Aspektai [Žiūrėta 23 11 2018].</ref>Miestų parkų suplanavimas, funkcinis zonavimas, atskirų objektų ir zonų išdėstymas parkuose visų pirma priklauso nuo pagrindinių funkcijų. Miesto parkų įranga – tai dangos, meniniai elementai, skulptūros, fontanai, suolai, stendai ir kiti, kurie tam tikru mastu atspindi miesto parkų funkcijas (reprezentacinę, rekreacinę, visuomeninę ir pan.). Parkų želdinius dažnai sudaro vejos, gėlynai, medžiai, krūmai, gyvatvorės, vijokliai.<ref>Dringelis L. 2011. ''Miestų aikštės: jų pertvarkymo patyrimas ir rezultatai.'' Prieiga per internetą: <http://web.b.ebscohost.com/ehost/pdfviewer/pdfviewer?vid=2&sid=f1d96487-fbad-412b-8a9c-aeda63601324%40pdc-v-sessmgr01 [Žiūrėta 28 11 2018]>.</ref>
== Šaltiniai ==
{{išn}}
▲[[Kategorija: Architektūra]]
| |||