|
'''[[Lyvių pakrantė]]''' ({{liv|Līvõd Rānda}}, {{lv|Lībiešu krasts}}) – speciali pajūrio teritorija Šiaurės [[Kuršas|Kurše]], [[Latvija|Latvijoje]], aprėpianti dvylika senųjų [[Lyviai|lyvių]] kaimų. [[1991]] m. vasario 4 d. [[Latvija|Latvijos]] vyriausybė priėmė nutartį šį regioną išskirti tam, kad būtų išsaugoti lyvių tautinis, istorinis ir kultūrinis paveldas bei tradicinė gyvensena, išlaikoma ir stiprinama lyvių tautinė tapatybė. Regionui suteiktas lyviškas pavadinimas ''Līvõd Rānda'' – Lyvių pakrantė. [[Mazirbė]]je veikia ''Lyvių tautos namai''.
[[Vaizdas:Augustów station building 02.jpg|thumb|150px|[[Augustavo geležinkelio stotis]]]]
'''[[Augustavas]]''' - ({{pl|Augustów}}) – [[miestas]] šiaurės rytų [[Lenkija|Lenkijoje]], [[Palenkės vaivadija|Palenkės vaivadijoje]], [[Augustavo apskritis|Augustavo apskrityje]], ties [[Mėta (upė)|Mėtos]] upe ir [[Augustavo kanalas|Augustavo kanalu]]. Apskrities ir [[Augustavo valsčius|miestietiško valsčiaus]] administracinis centras. Devynių ežerų ir Augustavo girios supamas miestas yra vienas svarbiausių Lenkijos vandens sporto (baidarės, kanojos) centrų. Pagal [[2010]] m. duomenis miestas yra 47 pagal dydį Lenkijos miestas ir ketvirtas pagal dydį [[Palenkės vaivadija|Palenkės vaivadijos]] miestas. Šalia miesto esančioje [[Augustavo giria|Augustavo girioje]] yra daugybė stovyklaviečių. Miesto apylinkėse esančiuose ežeruose gausu vandens pramogų, tarp jų yra vandens slidžių nuoma, paplūdimiai, pasiplaukiojimas kruiziniais laivais 740 m ilgio trasoje. Tam tikros kurorto teisės miestui suteiktos 1971 m., o [[1993]] m. miestas tapo pilnateisiu kurortu. Nuo [[1976]] m. prie [[Mėta (ežeras)|Mėtos ežero]] veikia sanatorija ''Budowlani''. Mieste yra [[Augustavo turistų namai]].
[[Vaizdas:Šilutės evangelikų liuteronų bažnyčia 2010.jpg|thumb|150px|Šilutės evangelikų liuteronų bažnyčia]]
'''„[[Šilutės evangelikų liuteronų bažnyčia]]“'''– [[liuteronai|evangelikų liuteronų]] bažnyčia, įsikūrusi [[Šilutė]]s centre, Lietuvininkų g. 21. Bažnyčios bokšto aukštis siekia 50 m, o bokšto laikrodis – didžiausias [[Lietuva|Lietuvoje]]: jo ciferblato skersmuo 2,5 m, didžioji rodyklė 1,10 m, mažoji – 0,80 m ilgio.
Šilokarčiamos parapija susikūrė iš [[Verdainė]]s parapijos, nes miestas plėtėsi labai intensyviai. [[1910]] m. buvę kaimai [[Verdainė]], [[Žibai]] ir [[Cintjoniškiai]] prisijungė prie Šilokarčiamos (kurie išaugo į [[Šilutė]]s miestą), kuris tada turėjo virš 3000 gyventojų.
'''[[Litas]]''' (Lt) – buvusi oficiali [[Lietuva|Lietuvos]] valiuta, naudota nuo [[1993]] m. [[birželio 25]] d. iki [[2014]] m. [[gruodžio 31]] d. ir [[tarpukaris|tarpukario]] metais nuo [[1922]] m. [[spalio 1]] d. iki [[1941]] m. [[kovo 25]] d. Pinigų leidybą kuravo tam įsteigtas [[Lietuvos Bankas]]. Modernių litų istorija prasidėjo dar [[LTSR]] laikais, [[1989]] m. rugsėjo 11 d. Istorijos institute susirinkę žymūs mokslininkai, bankininkai ir dailininkai aptarė planus, kad greitai gali prisireikti nacionalinės valiutos. Tų pačių metų gruodžio 13 d. buvo paskelbtas oficialus konkursas, kuriuo siekta gauti menininkų eskizus apie jų įsivaizduojamus litų ir centų projektus. Konkursą paskelbė Lietuvos TSR kultūros ministras [[Dainius Trinkūnas (1931)|Dainius Trinkūnas]] ir TSRS valstybinio banko Lietuvos respublikinio banko pirmininkas Zenonas Žilevičius.
'''„[[Romuva]]“''' (kitaip '''Senovės baltų religinė bendrija''') – XX a. įkurta religinė bendrija, siekianti atkurti senąją lietuvių tikybą. „Romuva“ veikia daugiausia Lietuvoje, tačiau turi bendruomenes ir pasekėjų Australijoje, Kanadoje, JAV, Didžiojoje Britanijoje ir Norvegijoje. 2003 m. dėl skirtingo narių požiūrio į [[teologija|teologiją]], [[apeigos|apeigų]] bei [[šventė|švenčių]] atkūrimą nuo „Romuvos“ atskilo „[[Druwi]]“ bendruomenė.
„Romuvos“ tikėjimas pabrėžia gamtos šventumą, chtoniškąją, per valstiečių sluoksnį išlikusią tikybą. „Romuvos“ tikėjimo praktikavimas daugelio jos pasekėjų laikomas kultūrinio pasididžiavimo dalimi, kaip ir tradicinis menas, baltiškasis folkloras, tradicinių švenčių šventimas, tradicinių dainų dainavimas.
== [[Vaizdas:Celestia.png|30px]]Astronomija ==
|
