Dardanelai: Skirtumas tarp puslapio versijų

210 pridėta baitų ,  prieš 2 metus
[[Vaizdas:Dardanelles map2.png|thumb|250px|right|Dardanelų žemėlapis]]
'''Dardanelai''' ({{gr|Δαρδανέλλια}}, seniau – {{gr|Ἑλλήσποντος|Hellesponthes}}, {{tr|Çanakkale Boğazı}}) – karine ir komercine prasme strateginis sąsiauris tarp [[Europa|Europos]] ([[Galipolio pusiasalis|Galipolio pusiasalio]]) ir [[Mažoji Azija|Mažosios Azijos]], jungiąs [[Egėjo jūra|Egėjo jūrą]] su [[Marmuro jūra]], o per Bosforą ir su [[Juodoji jūra|Juodąja jūra]]. Ilgis – 120,5 km, plotis – 1,3–27 km, gyvis farvateryje – 29–153 m. Svarbiausi pakrančių uostai – [[Gelibolu]] ir [[Čanakalė]] (Turkija).<ref>{{GEC|129}}</ref>
 
== Istorija ==
 
Pro Dardanelus prasiveržė Kserksas, žygiavo [[Aleksandras Didysis|Aleksandras Makedonietis]], o XIV a. Europos pakraščius pasiekė turkai, kurie iki šiol yra jų faktiniai šeimininkai. Pradedant Petru I-uoju Dardanelus visaip savo įtakon stengėsi perimti Rusija. XVIII a. rusai prasiveržia pro Dardanelus ir bando įsivyrauti Viduržemio jūroje, bet tam pasipriešina anglai. Kovos dėl įtakos Dardanelams tarp didžiųjų Europos valstybių tęsėsi visą XIX a., pradedant [[1809]] m. sutartimi tarp Portos (Turkijos) ir [[Anglija|Anglijos]], pagal kurią svetimi laivai negalėjo plaukti per Dardanelus ir baigiant [[1878]] m. Berlyno sutartimi. XIX a. viduryje anglai, o [[1914]]–[[1918]] m. pradžioje vokiečiai, padėjo turkams Dardanelų pakraščius gerai įtvirtinti, todėl anglų – prancūzų laivynų bandymai [[1915]] m. vasario – balandžio mėn. prasiveržti į Konstantinopolį, atskirti Turkiją nuo Vokietijos ir jūra susisiekti su Rusija, nepavyko. Turkai valdė Dardanelus iki karo pabaigos. Lozanos sutartimi [[1923]] m. Dardanelai buvo demilitarizuoti ir tik [[1936]] m. turkai vėl atgavo teisę juos užimti savąja kariuomene.
 
== Šaltiniai ==
{{išn}}
 
[[Kategorija:Sąsiauriai]]