Bendratis: Skirtumas tarp puslapio versijų

Skirtingose kalbose bendratis sudaroma įvairiais būdais: [[anglų kalba|anglų kalboje]] – pridedant dalelytę ''to'', romanų kalbose bendratis turi galūnę (pvz., [[ispanų kalba|ispanų k.]] -ar, -er, -ir) kuri kaitant žodį keičiasi. [[švedų kalba|Švedų kalboje]] bendratį sudaro veiksmažodžio šaknis ir galūnė – a, kuri kaitant išnyksta, arba prisideda nauja. [[gvaranių kalba|Gvaranių kalboje]] bendratis yra veiksmažodžio šaknis, o žodis kaitomas pridedant priešdėlius ir priesagas. Baltų, slavų ir [[Tocharų kalbos|tocharų]] kalbose bendraties priesaga yra – tineturiti, t', -c, -tsi ir kaitant žodį išnyksta. Dalis kalbų (pvz., [[arabų kalba|arabų]]) bendraties formos neturi.