|
Legnda- tai kas yra. kkam jos cia reikia
'''Legenda''' ([[lotynų kalba|lotynų]], ''legenda'', „tai, kas skaitytina“) – ir folkloro, ir literatūros (epikos) žanras.
Legendos turinys apibendrina esmingus, lemtingus reiškinius.
[[Viduramžiai]]s legendomis buvo vadinami šventųjų gyvenimo aprašymai, vėliau – religinio pobūdžio pasakojimai.
Legendų vaizduojamąjam pasauliui būdingi fantastiniai, antgamtiniai elementai. Legendai būdingas poetiškas stilius, pakilios intonacijos, apibendrinimo mostas. Jai artimos sakmės ir padavimo žanrai.
Nemaža dalis legendų personažų yra tarptautiniai, tik traktuojami savitai, jų vardai pakoreguojami pagal vietos kalbą.
Literatūrinių legendų yra sukūrę: K. Brentanas, L. Tykas ([[Vokietija]]), A. Odinecas, S. Vitvickis ([[Lenkija]]), M. Gorkis, [[Levas Tolstojus|L. Tolstojus]] ([[Rusija]]).
== Etimologija ir kilmė ==
Žodis ''„legenda“'' atsirado [[Anglų kalba|anglų kalboje]] ties [[1340]], paimtas iš lotynų kalbos. Pirmoji reikšmė turėjo apibrėžti neistorinį pasakojimą arba mitą [[1613]]. Akcentuojant ''ne''realistišką „legendų“ šventųjų veikėją, angliškai kalbantys protestantai galėjo pristatyti ''„realius“'' šventuosius ir [[Reformacija|Reformacijos]] kankinius.
== Lietuvių legendos ==
Lietuvių tautosakoje daugiausia legendų yra apie dievo, šventųjų keliones po žemę, jų bendravimą su žmonėmis. Populiarūs legendų personažai – angelai ir velniai. Legendose mistika ar religija traktuojama savaip – užjaučiami vargšai, išnaudojami žmonės, smerkiami gobšieji.
Literatūrinių legendų yra parašęs [[Antanas Vienuolis]].
{{commonscat|Legends}}
{{Vikicitatos}}
[[Kategorija:Tautosaka]]
| 