Antroji Lenkijos Respublika: Skirtumas tarp puslapio versijų

Pridėjau skiltį apie aukštąjį mokslą
(Pridėjau skiltį apie didžiausius miestus)
(Pridėjau skiltį apie aukštąjį mokslą)
| [[Volynės vaivadija]] || 35,7 || 2087
|}
 
== Aukštasis mokslas ==
Pirmaisiais akademiniais metais po Lenkijos nepriklausomybės atkūrimo (1918-1919) jos teritorijoje veikė 7 universitetai. Jų skaičius augo - buvo steigiamos tiek valstybinės, tiek privačios aukštosios mokyklos, ir jau 1932-1933 metais jų buvo 24, o 1937-1938 - 32. Juose studijavo apie 49,3 tūkst. studentų, 28% sudarė moterys - tai antroji pagal dydį studijuojančių moterų dalis tuometinėje Europoje<ref>B. G. Smith. ''The Oxford Encyclopedia of Women in World History: 4 Volume Set''. Oxford University Press. 2008 p. 470.</ref>. Lenkijos studentai koncentruodavosi [[Varšuva|Varšuvoje]] (42%), [[Lvovas|Lvove]] (19%), [[Krokuva|Krokuvoje]] (15,6%) ir [[Vilnius|Vilniuje]] (7,2%). Populiariausia studijų sritis - [[teisė]]. Ją pasirinkdavo daugiau nei 20% studentų<ref>I. Kienzler. ''Nauka. Dwudziestolecie Międzywojenne''. Bellona / Edipresse, 2014, 10 psl. ISBN 978-83-7769-973-7</ref>.
 
== Demografija ==
Tarpukario Lenkijoje buvo daugelio religijų tauta. [[1921]] m., 16&nbsp;057&nbsp;229 piliečių (apie 62.5%) buvo [[Romos Katalikų Bažnyčia|katalikai]], 3&nbsp;031&nbsp;057 (apie 11.8%) - [[unitai]] ir [[armėnų katalikai]], 2&nbsp;815&nbsp;817 (apie 10,95%) - [[Stačiatikybė|stačiatikiai]], 2&nbsp;771&nbsp;949 (apie 10,8%.) - žydai, o 940&nbsp;232 (apie 3,7%.) buvo [[protestantizmas|protestantai]] (daugiausia [[liuteronybė|liuteronai]])<ref name=''spis1921''/>.
 
[[1931]] m. Lenkijoje buvo antroji pagal dydį žydų populiacija pasaulyje, sudaranti vieną penktadalį visos pasaulio diasporos (apie 3&nbsp;136&nbsp;000 gyventojų). <ref>Joseph Marcus, ''Social and Political History of the Jews in Poland, 1919–1939,''. Mouton Publishing, 1983, ISBN 90-279-3239-5, Google Books, p. 17</ref>.
 
=== Didžiausi miestai 1939 m. ===
653

pakeitimai