Antroji Lenkijos Respublika: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S Perkėliau adm. suskirstymo žemėlapius iš atskiros "žemėlapių" galerijos prie "Administracinio suskirstymo" dalies. |
Pridėjau skiltį apie demografiją |
||
Eilutė 100:
* [[Gabrielius Narutavičius|Gabriel Narutowicz]] (1922 m. gruodžio 9 d. – 1922 m. gruodžio 16 d.)
* [[Stanisław Wojciechowski]] (1922 m. gruodžio 20 d. – 1926 m. gegužės 14 d.)
* [[Ignacy Mościcki]]
* [[Bolesław Wieniawa-Długoszowski]]
=== Ministrai pirmininkai ===
Eilutė 178:
| [[Volynės vaivadija]] || 35,7 || 2087
|}
== Demografija ==
{|class="wikitable"
|+Gyventojų skaičius
!Surašymo data
!Gyventojų skaičius
!Miestų gyventojai, proc.
!Gyventojų tankis<br /><small>(žmonių / 1 km²)</small>
|-
|1921 m. rugsėjo 30 d.|| 27 177 000 ||style="text-align:center"| 24,6% ||style="text-align:center"| 69,9
|-
|1931 m. gruodžio 9 d.|| 32 107 000 ||style="text-align:center"| 27,4% ||style="text-align:center"| 82,6
|-
|1938 m. gruodžio 31 d.|| 34 849 000 ||style="text-align:center"| 30% ||style="text-align:center"| 89,7
|}
=== Tautinės mažumos ===
[[File: Mother tongue poland 1931 census.png |thumb|200px|Gimtoji kalba vaivadijose, [[1931]] m. duomenys]]
Tarpukario laikotarpiu Lenkija buvo daugiataute, [[lenkai]] sudarė nuo 64 iki 69,2% gyventojų (šiuo metu lenkai sudaro apie 90% šalies gyventojų). Rytų pasienių kaimuose lenkai sudarė mažumą (daugumą sudarė [[baltarusiai]] ir [[ukrainiečiai]]), tuo tarpu daugumą sudarydavo miestuose (didesniuose - lenkai, mažesniuose - [[žydai]] ir lenkai). Lenkų buvo daugiau Vilniaus krašte ir tuometinėje Lvovo vaivadijoje. Vakaruose, kai kuriuose vietovėse, daugumą sudarė [[vokiečiai]]. Kai kuriose vietovėse daugiausia buvo žydų. Tautinių [[mažuma|mažumų]] atstovai ne kartą tapo masinės nacionalistinės propagandos objektu<ref>N. Wójtowicz, ''Masoni w wielonarodowościowej II Rzeczypospolitej'' (Warszawa 2011) <nowiki>ISBN 978-83-925702-4-0</nowiki>. (lenkų k.)</ref>.
'''Tautinė sudėtis, remiantis 1921 m. gyventojų surašymu'''<ref name=''spis1921''>[http://mbc.cyfrowemazowsze.pl/dlibra/publication?id=17021 Pierwszy powszechny spis Rzeczypospolitej Polskiej z dnia 30 września 1921 roku] (lenkų k.) (prieiga 2018-11-26)</ref>:
# Lenkai – 69,2%
# Ukrainiečiai –14,0%
# Žydai – 7,8%
# Baltarusiai – 3,9%
# Vokiečiai – 3,8%
# Kita arba nenurodyta – 1,3%
'''Tautinė sudėtis, remiantis 1931 m. gyventojų surašymu'''<ref name=''spis1931''>[http://mbc.cyfrowemazowsze.pl/dlibra/publication?id=17009 Drugi Powszechny Spis Ludności z dnia 9 grudnia 1931 r.] (lenkų k.) (prieiga: 2018-11-26)</ref>''':'''
# Lenkai – 68,9%
# Ukrainiečiai – 13,9%
# Žydai – 8,6%
# Baltarusiai – 3,1%
# Vokiečiai – 2,3%
# Kita arba nenurodyta – 3,2%
=== Religijos ===
Tarpukario Lenkijoje buvo daugelio religijų tauta. [[1921]] m., 16 057 229 piliečių (apie 62.5%) buvo [[Romos Katalikų Bažnyčia|katalikai]], 3 031 057 (apie 11.8%) - [[unitai]] ir [[armėnų katalikai]], 2 815 817 (apie 10,95%) - [[Stačiatikybė|stačiatikiai|]], 2 771 949 (apie 10,8%.) - žydai, o 940 232 (apie 3,7%.) buvo [[protestantizmas|protestantai]] (daugiausia [[liuteronybė|liuteronai]])<ref name=''spis1921''/>.
[[1931]] m. Lenkijoje buvo antroji pagal dydį žydų populiacija pasaulyje, sudaranti vieną penktadalį visos pasaulio diasporos (apie 3 136 000 gyventojų). <ref>Joseph Marcus, Social and Political History of the Jews in Poland, 1919–1939, Mouton Publishing, 1983, ISBN 90-279-3239-5, Google Books, p. 17</ref>.
== Šaltiniai ==
<references/>
{{Lenkija-stub}}
| |||