Abraomas Suckeveris: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Vilensija (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 1:
{{Šaltiniai}}
[[Vaizdas:Abraham Sutzkever 1950.jpg|200px|thumb|Abraomas Suckeveris 1950 m.]]
'''Abraomas Suckeveris''' ([[1913]] m. [[liepos 13]] d. [[Smurgainys]]e – [[2010]] m. [[sausio 20]] d. [[Tel Avivas|Tel Avive]]) – [[Vilnius|Vilniuje]] gyvenęs rašytojas. Rašė [[jidiš]] kalba. Ankstyvajame laikotarpyje jo kūrinių tematikoje dominavo žydų kančios nacių laikotarpiu, vėliau ėmė rašyti ir Izraelio temomis. Kūriniai išversti į daugiau nei 30 kalbų.
eilutė 10 ⟶ 9:
Jo pirmasis eilėraštis pasirodė 1932 m. skautų grupės žurnale. Nuo 1934 m. jo kūriniai periodiškai buvo spausdinami [[Varšuva|Varšuvos]] ir Vilniaus žurnaluose. 1937 m. pasirodė poeto pirmasis eilių rinkinys ''Lider'' ("Dainos").
 
1941 m. buvo įkurtas [[Vilniaus getas]]. Jame atsidūrė ir A. Suckeveris, tačiau iš jo vėliau pabėgo, [[partizanas|partizanų]] būriuose kovėsi su [[nacizmas|naciais]]. [[Justas Paleckis|J. Paleckio]] rūpesčiu buvo išgabentas lėktuvu per [[frontas|fronto]] liniją į [[Maskva|Maskvą]]. Po karo drauge su rašytoju Š. Kačerginskiu rinko išlikusią JIVO medžiagą, sovietinėje Lietuvoje įsteigė žydų muziejų, kuriame buvo kaupiamos karo metu išlikusios kultūros vertybės. Kaip liudininkas A. Suckeveris [[1946]] m. dalyvavo [[NiurnbergasNiurnbergo procesas|Niurnbergo]] procese]].<ref>{{VLE|22||Larisa Lempertienė}}</ref>
 
[[1947]] m. A. Suckeveris atvyko į [[Palestinos regionas|Palestiną]] ir apsigyveno Tel Avive. Čia [[1948]] m. išėjo jo knygos „Di jidiše gas" („Žydų gatvė") bei „Geheimštot" („Paslapčių miestas"), kuriose vaizduojamas Vilniaus žydų gyvenimas, niūri geto kasdienybė, kanalizacijos šulinių tamsa, nepalaužtos dvasios didybė ir pasipriešinimas pavergėjams.
 
Nuo [[1949]] m. A. Suckeveris redaguoja žurnalą „Di goldene keit" („Auksinė grandinė"). Jo rūpesčiu šiame žurnale publikuotas [[Yitskhok Rudashevski|Icchoko Radaševskio]] ''„Vilniaus geto dienoraštis“'' - svarbus Holokausto istorijos dokumentas. A. Suckeveris didžia dalimi skyrė prisiminimams apie Lietuvos žydus, nemažiau svarbu, kad ji sukurta [[jidiš]] kalba, taip prisidedant prie pastangų išsaugoti šį Rytų Europos žydų kultūros fenomeną.
 
[[1966]] m. A. Suckeveris už savo kūrybą buvo iškeltas kandidatu [[Nobelio premija]]i gauti.
eilutė 30 ⟶ 29:
 
'''Eilėraščių rinkiniai:'''
*„In fajer vogn" („Ugnies vežime", [[1952]] m.)
*„Sibir" („Sibiras", su M. Šagalo iliustracijomis, 1953)
*„Ode cu der toib" („Odė balandžiui", [[1955]] m.)
*„In Midbor Sinaj" („Sinajaus dykumoje", [[1956]] m.)
*„Gaistike erd" („Dvasios žemė", [[1961]] m.)
*„Firkantike oisies un mafsim" („Keturkampės raidės ir ženklai", [[1968]] m.)
 
Nemažai A. Suckeverio eileraščiųeilėraščių išversta į [[hebrajų kalba|hebrajų]], [[anglų kalba|anglų]], [[prancūzų kalba|prancūzų]], [[ispanų kalba|ispanų]], [[vokiečių kalba|vokiečių]], [[rusų kalba|rusų]] bei kitas pasaulio kalbas. Į [[lenkų kalba|lenkų kalbą]] A. Suckeverio poeziją yra vertęs [[Česlovas Milošas]] – abu [[poezija|poetus]] siejo Vilniaus tema ir ilgametė asmeninė draugystė.
 
{{== Šaltiniai}} ==
{{išn}}
 
[[Kategorija:Lietuvos rašytojai|Suckeveris]]