Alois Alzheimer: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S {{Cleanup}} |
|||
Eilutė 4:
==Mokslinė veikla==
A. Alzheimeris pradėjo savo medicinos mokslus [[Berlynas|Berlyne]] ir mokėsi [[Viurcburgas|Viurcburgo]] ir [[Tiubingeno universitetas|Tiubingeno]] universitetuose. Nisslas ir [[Aloisas Alzheimeris|Alzheimeris]] kartu atliko išsamų nervų sistemos patologijos tyrimą, ypač domėjosi smegenų žievės anatomija. 1902 m. [https://en.wikipedia.org/wiki/Emil_Kraepelin Emilis Kraepelinas] pakvietė A. Alzheimerį dirbti su juo Heidelbergo universitetinės psichiatrijos klinikoje. 1903 m. abu persikėlė dirbti į universiteto psichiatrijos kliniką [[Miunchenas|Miunchene]]. Būtent tais metais A. Alzheimeris apibūdino [[Alzheimerio liga|Alzheimerio ligą]]. Jis taip pat aprašė aterosklerozės smegenų pokyčius, nervų ląstelių praradimą korpuso juostoje sergant [[Hantingtono liga]] ir smegenų pokyčius sergant [[Epilepsija|epilepsija]].
1906m. A. Alzheimeris pateikė preliminarią savo histologinių tyrimų išvadą [[Tiubingenas|Tiubingene]] apie 51 metų amžiaus moterį, kuri sirgo ankstyvosios [[Demencija|demencijos]] forma ir mirė per ketverius metus nuo ligos atsiradimo. Jis paskelbė savo išvadas 1907 m., pranešdamas apie smegenų pažeidimus. Vėlesniais savo karjeros metais A. Alzheimeris sutelkė dėmesį į glialinių ląstelių pokyčius. Jo žinomiausi darbai buvo apie "Westphal-Strümpell" smegenų pseudosklerozę, dabar žinoma kaip Vilsono liga. A. Alzheimeris mirė sulaukęs 51 metų nuo širdies nepakankamumo po [[Endokarditas|endokardito]].<ref>[https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/21350079 Alois Alzheimer (1864-1915) and the Alzheimer syndrome]</ref>
==Šaltiniai==
{{Išnašos}}
| |||