Druskininkai: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Žyma: Žyma: Išmestos nuorodos
Vermont (aptarimas | indėlis)
S Reverted edits by 193.219.133.66 (talk): unexplained blanking
Eilutė 60:
Druskininkai rašytiniuose šaltiniuose pirmą kartą minimi [[1636]] m.<ref>[http://info.druskininkai.lt/new/lt/apie-druskininkus/faktai-apie-druskininkus/istorija info.druskininkai.lt - istorijos faktai]</ref> [[1702]] m. [[kovo 24]] d. šalia gyvenvietės įvyko [[Druskininkų mūšis]] tarp švedų ir [[Abiejų Tautų Respublika|ATR]] kariuomenių. Druskininkų kaimas minimas [[1765]] m. XVIII a. Druskininkai tebuvo nedidelis kaimas Pervalko seniūnijoje su 5 valstiečių sodybomis.<ref>http://www.druskininkumuziejus.lt/lt/diic/druskininku-istorijos-apzvalga/</ref>
 
Mineraliniai šaltiniai žinomi nuo [[XVIII a.]] pradžios. Tuo metu sūriuosius vandenis Druskininkuose gydymui ėmė naudoti vietos gyventojas P. Sūrutis (Suraučius, Surmetis).<ref>http://kultura.lrytas.lt/istorija/druskininku-220-metu-istorijos-rata-suko-iskilios-asmenybes.htm</ref> Jis dideliuose [[kubilas|kubiluose]] šildydavo sūrų šaltinių vandenį ir, po to išpilstęs į mažus buteliukus, vandeniu gydė ligonius. [[1789]] m. Druskininkus aplankė Lietuvos Didysis Kunigaikštis [[Stanislovas Poniatovskis]], kurio įsakymu ~[[1790]] m. rūmų gydytojas ėmė tirti mineralinių vandenų gydomąsias savybes. Kurortas įkurtas [[1794]] m. [[birželio 20]] d., kai [[Stanislovas Augustas]] Druskininkus paskelbė gydomąja vietove.<ref name=Savivaldybe></ref>
Mineraliniai šaltiniai žinomi nuo [[XVIII a.]] pabaigos.
 
Pirmasis šaltinių tyrinėtojas buvo [[Gardinas|Gardino]] farmacininkas Rumelis, kuris [[1830]] m. ištyrė kelis mineralinių vandenų šaltinius. Gardino gubernatoriaus Bobiatinskio skatinamas 1830 m. [[VU]] profesorius I. Fonbergas ištyrė Druskininkų šaltinių vandenį, o 1835 m. šiuos tyrimus paskelbė<ref name=LE1></ref> ir pasiūlė caro vyriausybei steigti kurortą. [[1837]] m. gruodžio 31 d. imperatoriaus įsaku Druskininkai pripažinti mineralinių šaltinių kurortu,<ref>T.Bairašauskaitė, Z. Medišauskienė, R.Miknys ''Lietuvos istorija VIII t. I dalis''.- Vilnius: Baltos lankos, 2011. P.74.</ref> patvirtintas ir Dopelmejerio kurorto plėtros planas, [[1838]] m. atidaryta pirmoji sanatorija – 12 vonių gydykla, vėliau išplėsta iki 50 vonių.<ref>https://www.druskininkai.lt/go.php/lit/Savivaldybe</ref> [[1843]] m. gydėsi apie 2000 žmonių, XIX a. pabaigoje – apie 5000 žmonių kasmet.<ref>http://www.hermis.lt/druskininkai/istorija/</ref> 1844-1852 m. pastatyta bažnyčia.<ref>Lietuviškoji enciklopedija. VII t. Kaunas:Spaudos fondas, 1939. P.37.</ref> Po Krymo karo pagausėjus ligonių ir sužeistųjų Gardino vicegubernatorius Jakovas Rožnovas ėmėsi priemonių Druskinikuose įrengti laikiną stačiatikių šventyklą privačiame name (1857 m.). Jo lėšomis 1865 m. buvo pastatyta cerkvė.