Krzysztof Penderecki: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ankstyvoji K. Pendereckio kūryba paveikta Naujosios Vienos klasiko Antono Weberno ir prancūzų kompozitoriaus Pierre Boulezo kūrybos. Tačiau K. Pendereckiui įtaką darė ir rusų kompozitorius Igoris Stravinskis. K. Pendereckis atkreipė dėmesį į savo kūrybą 1959 m., festivalio „Varšuvos ruduo” metu, kuomet buvo atlikti jo kūriniai: „Strofos“, „Dovydo psalmės“ ir „Emanacijos“. Vis dėlto, Pendereckis labiausiai žinomas dėl monumentalaus kūrinio „Rauda Hirošimos aukoms“ 52 styginiams instrumentams, kurį sukūrė 1960-aisias. Pirmasis kompozitoriaus suteiktas pavadinimas buvo „8’37”, tačiau jis pasirodė netinkamas ir buvo nuspręsta jį pervadinti į „Raudą Hirošimos aukoms“. Šiame kūrinyje panaudotos išplėstinės grojimos technikos (extended techniques). Šis kūrinys parašymo laikotarpiu pasižymėjo faktūrinėmis naujovėmis, svarbiausia jų – klasterių panaudojimas. Tai vienas esminių sonoristinės muzikos elementų. Sonoristinės muzikos kūriniai apskritai buvo priskiriami taip vadinamai lenkų kompozitorių mokyklai ir suvokiami kaip Lenkijos tuometinės naujosios muzikos nacionalinė specifika (K.Droba). Bet jau dviejų ankstyvųjų, vienų iš labiausiai Pendereckį išgarsinusių ir išpopuliarinusių kūrinių pabaigos tarsi demonstruoja vienalaikį Pendereckio žvilgsnį tiek į ateitį, į naujosios muzikos viziją, kurią jis pats kūrė, tiek į praeitį, į tradiciją: „Rauda Hirosimos aukoms“ baigiasi ketvirtatoniniu 52-jų styginių instrumentų klasteriu, o „Polymorphia“ – 48-ių styginių griežiamu C-dur trigarsiu.

 

 

== Religinė muzika ==