Atverti pagrindinį meniu

Pakeitimai

1 baitas pašalintas ,  prieš 11 mėnesių
S
Perteklinio taško šalinimas.
 
[[Vaizdas:Celsus-Bibliothek2.jpg|thumb|left|200px|Celso biblioteka Efese]]
[[Asirai]] buvo užėmę pietryčių Anatoliją 1950–612 m. pr. m. e., kol Asirijos imperiją užkariavo [[Chaldėjai|Chaldėjų dinastija]] iš [[Babilonas|Babilono]].<ref>[http://www3.uakron.edu/ziyaret/timeline_3period.html Ziyaret Tepe – Turkey Archaeological Dig Site]</ref><ref>[http://www.aina.org/articles/assyrianidentity.pdf Assyrian Identity In Ancient Times And Today]</ref> Po hetitų nuosmūkio įsigalėjo [[Frygija]], kurios gyventojai irgi buvo indoeuropiečiai, buvo galingiausia Anatolijos valstybė, kol ją sugriovė [[kimerai]] [[VII a. pr. m. e.]].<ref>[http://www.metmuseum.org/toah/ht/03/waa/ht03waa.htm Anatolia and the Caucasus, 2000–1000 B.C. in Timeline of Art History.]</ref> Po Frygijos galingos to krašto karalystės buvo [[Lydija]], [[Karija]] ir [[Lykija]]. Lydų ir lykų kalbos buvo indoeuropietiškos, bet dar prieš hetitų valdymą jos patyrė stiprią semitų įtaką.
 
Nuo 1200 m. pr. m. e. Anatolijos pakrantėje apsigyveno Eolijos ir Jonijos [[graikai]]. Šie kolonistai įkūrė daug svarbių miestų ([[Miletas]], [[Efesas]], [[Izmiras|Smirna]] ir [[Stambulas|Bizantijas]]). Anatoliją iš pradžių užkariavo persų [[Achemenidų imperija]] VI–V a. pr. m. e., o [[334 m. pr. m. e.]] ją užėmė [[Aleksandras Makedonietis]]<ref>[http://www.wsu.edu/~dee/GREECE/PERSIAN.HTM Ancient Greece: The Persian Wars]. Washington State University, WA, United States. Retrieved 2006-12-22</ref>. Po to Anatoliją pasidalino smulkios helenistinės valstybės ([[Bitinija]], [[Kapadokija]], [[Pergamas]] ir [[Pontas]]) kurios pasidavė [[Senovės Roma|Romai]] [[I amžius pr. m. e.|I a. pr. e.]] vidury. [[Armėnai]], apsigyvenę Anatolijoje prieš VI a. pr. m. e.<ref>[http://www.sosbil.aku.edu.tr/dergi/VII1/ememis.pdf The Origin of Armenians and Turk-Armenian Relations From Past Until Today]. Retrieved 2010-09-04</ref>, įkūrė valstybę, kuri pirmoji priėmė [[krikščionybė|krikščionybę]] IV a.<ref>[http://www.orinst.ox.ac.uk/ec/armenian_language.html Armenian – Eastern Christianity – Faculty of Oriental Studies – University of Oxford“. Retrieved 2010-09-04</ref>
174 773

pakeitimai