Archeologija: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S Automatizuotas kalbos klaidų taisymas (http://www.vlkk.lt/konsultacijos/7847-vidurinis-vidurinysis). |
S Perteklinio taško šalinimas. |
||
Eilutė 12:
Mokslo įstaigų kūrimasis spartino archeologijos raidą. [[1836]] m. [[Kristianas Tomsenas]] sukūrė [[akmens amžius|akmens]], [[bronzos amžius|bronzos]] ir [[geležies amžius|geležies amžių]] klasifikaciją. [[1840]] m. [[Ostinas Henris Lajardas]] atkasė [[Asirija|Asirijos]] sostine [[Ninevija|Nineviją]]. [[1868]] m. europiečiai pradėjo tyrinėti Didžiosios [[Zimbabvė]]s ([[Afrika]]) griuvėsius. [[1879]] m. [[Altamiros urvas|Altamiroje]] ([[Ispanija]]) rasta akmens amžiaus piešinių. [[1880]] m. [[Augustas Pit Riversas]] pagrindė stratigrafinį archeologijos tyrimo metodą. [[1891]] m. [[Flinders Petrie|Flindersas Petris]] pradėjo kasinėti [[Amarna|Achetatoną]] ([[Egiptas]]). [[1899]]–[[1935]] m. [[Arturas Evansas]] [[Kreta|Kretoje]] kasinėjo [[Mino civilizacija|Mino laikotarpio]] [[Knosas|Knoso]] rūmus. [[1900]]–[[1944]] m. pradėti sisteminti [[Senovės Peru|Peru civilizacijos]] tyrimai, [[1911]] m. [[Hiramas Bingamas]] [[Andai|Anduose]] atrado inkų miestą [[Maču Pikču]]. [[1914]]–[[1918]] m. [[Osbertas Kraufordas]] sukūrė vietovės [[aerofotografija|aerofotografijos]] metodą. [[1917]]–[[1927]] m. [[Džonas Erikas Tompsonas]] ([[1898]]–[[1975]] m.) atrado [[majai|majų]] gyvenvietes [[Jukatanas|Jukatano]] pusiasalyje ([[Meksika]]). [[1922]] m. [[Hovardas Karteris]], [[Džordžas Karnarvonas]] atrado [[Tutanchamonas|Tutanchamono]] kapą Egipte. [[1926]] m. [[Folsomas|Folsome]] ([[Naujosios Meksikos valstija]]) atrasta apeiginio aukojimo vieta. [[1934]] m. [[Endriu Elikotas Daglasas]] sukūrė [[dendrochronologija|dendrochronologinį]] tyrimo metodą. [[Viljardas Libis]] [[1946]] m. pasiūlė [[radiokarboninis tyrimo metodas|radiokarboninį tyrimo metodą]]. [[1947]] m. [[Negyvoji jūra|Negyvojoje jūroje]] rastas pirmasis [[pergamentas|pergamento]] ritinys. [[1948]] m. [[Luisas Likis]] [[Kenija|Kenijoje]] rado priešistorine žmogbeždžionę ''Proconsul''. [[1950]] m. ir [[1970]] m. [[Meri Daglas Liki]] Olduvėjuje ([[Tanzanija]]) surado suakmenėjusių hominidų liekanų.
[[1960]] m. sukurti radiokarboninis ir termoliuminescencinis matavimo metodai. [[1963]] m. V. Emeris [[Abu Simbelas|Abu Simbele]] (Egiptas) prieš užliejant vietove [[Asuano užtvanka|Asuano užtvankos]] vandeniu pirmą kartą panaudojo gelbėjimo techniką archeologiniams paminklams perkelti. [[1969]] m. [[Mungo ežeras|Mungo ežere]] ([[Australija]]) rasti žmogaus palaikai, datuoti 26 000 metų – senovės ritualinio kremavimo liudijimas. [[1974]] m. rastas Ši Huangdi kapas (Kinija) ir Laetoli ([[Etiopija]]) – hominido, vadinamo „Lucy“, kojų pėdsakai, datuoti 3-3,7 mln. metų. [[1978]] m. Graikijoje surastas Makedonijos karaliaus [[Pilypas II Makedonietis|Pilypo II]], [[Aleksandras Makedonietis|Aleksandro Makedoniečio]] tėvo, kapas. [[1979]] m. [[Meksika|Meksikoje]] atkastas [[Tenočtitlanas]] – actekų sostinė. Nauju povandeninės archeologijos tyrimo metodu ištirtas (pradėta [[1982]] m.) [[1545]] m. nuskendęs anglų karaliaus [[Henrikas VIII|Henriko VIII]] karo laivas „Mary Rose“. [[1985]] m. [[Sakara|Sakaroje]] (Egiptas) surastas Majos, Tutanchamono iždininko, kapas. [[1991]] m. [[Italija|Italijos]] [[Alpės]]e rastas suledėjęs žmogus, datuotas apie [[3300 m. pr. m. e.]], su drabužiais, lanku ir strėlėmis bei varine ietimi. [[1992]] m. Kukhovene (Vokietija) rastas senovinis medinis statinys – 15 m gylio šulinys, datuotas 5090 m. pr. m. e., suręstas iš didelių ąžuolinių sijų, [[Doveris|Doveryje]] (Anglija) – senovės jūrinis laivas datuotas apie [[1400 m. pr. m. e.]]
== Tyrimų objektas ==
| |||