Adomas Poninskis: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S Automatinis klaidų taisymas. |
|||
Eilutė 27:
[[1772]] metų spalį Lenkijos karalius Stanislovas Augustas Poniatovskis spaudžiant Rusijos, Austrijos ir Prūsijos pasiuntiniams sušaukė seimą, kuris turėjo oficialiai patvirtinti Pirmąjį ATR padalijimą. Iš pradžių senatas atsisakė pripažinti ATR padalijimą. Tada Rusijos pasiuntinys, grafas Oto Magnusas von Štakelbergas papirko Adomą Poninskį. Poninskis suprato, kad užsienio valstybėm reikės žmogaus, kuris sutiktų seime pravesti patvirtininmą jų užgrobimų, todėl jis pastatė savo karjeros planą ant tėvynės nelaimės. Rusijos, Prūsijos ir Austrijos pasiuntiniai pažadėjo jam 3 tūkstančius dukatų atlyginimą per mėnesį ir savo palaikymą.
[[1773]] metų [[balandžio 15]] d. Karūnos didysis prievaizas Adomas Poninskis surinko 75 Karūnos ir 6 Lietuvos deputatus ir įkalbėjo juos
[[1773]] metais Adomui Poninskiui buvo suteiktas kunigaikščio titulas. [[1775]] metais jis iš Teodoro Veselio išpirko Karūnos didžiojo iždininko pareigybę. Vėliau Adomas Poninskis, [[1785]] metais paskelbtas bankrote, atvirai tapo Rusijos pasiuntinių agentu, gaudamas iš jų stambias pinigų sumas. [[1790]] metų [[rugsėjo 1]] d. Ketverių metų seimas paskelbė apie Adomo Poninskio ištrėmimą iš Lenkijos, iš kurio buvo atimti visi titulai ir pareigybės. Jis išvyko iš Varšuvos į Austrišką Galiciją, kur jis valdė dvaro žemes. [[1793]] metų [[gegužės 13]] d. Targovicos konfederacija atšaukė nuosprendį Adomui Poninskiu, leidus jam grįžti ir grąžinus jo titulus.
| |||