Vladislavas Gomulka: Skirtumas tarp puslapio versijų

Septintojo dešimtmečio pabaigoje Europoje kilęs studentų judėjimas ir Prahos pavasario įvykiai Čekoslovakijoje paaštrino nepasitenkinimą Lenkijos vyriausybe (kartu su VDR valstybės tarybos pirmininku Valteriu Ulbrichtu V.Gumulka buvo griežčiausias reformų politikos kaimyninėje šalyje priešininkas<ref>Kornelia Lobmeier: [http://www.museumsmagazin.com/speicher/archiv/3-2003/brennpunkt/pragerfruehling.php ''Als nach dem Frühling der Winter kam: Prag 1968 und die Folgen''.] museumsmagazin 3/2003 der Stiftung „Haus der Geschichte der Bundesrepublik Deutschland“.</ref>) Nuo to laiko Gomulkos valdžia partijos viduje ėme silpnėti. Kriziniais 1968 m. pagrindinį vaidmenį malšinant studentų protestus bei vykdant antisionistinę kampaniją perėmė kiti veikėjai, tarp jų vidaus reikalų ministras [[Mieczysław Moczar]]. Po 1968 m. studentų protestų V.Gomulka ėmėsi kampanijos prieš savo priešininkus - daugybė valstybės pareigūnų buvo apkaltinti turintys anti-socialistinių ar sionistinių sentimentų ir pašalinti iš pareigų. Apie 12 000 Lenkijos žydų paliko šalį.<ref>''Poland''. In: Timothy L. Gall and Jeneen M. Hobby (ed.) WORLDMARK ENCYCLOPEDIA OF THE NATIONS, 12th ed. Vol.5 Europe. Thompson Gale, 2007. P.517.</ref>

1970 m. gruodį pakėlus maisto produktų kainas kilo masinis nepasitenkinimas. ŠiuosGdanske kilusius darbininkų [[Neramumai Lenkijoje 1970-1971 m.|neramumus]] V.Gomulka bandė malšinti karine jėga. Gruodžio mėn. pasinaudojus jį ištikusiu infarktu, atleistas iš LJDP Generalinio sekretoriaus pareigų. Generaliniu sekretoriumi tapo L.Brežnevo laikomas [[Edvardas Gierekas|E.Gierekas]].<ref>Gierek, Edward. In: Bernard A.Cook (ed.) Europe Since 1945. An Encyclopedia. Garland Publishing, Inc. New York & London: 2001. P.848.</ref> V.Gomulka vėliau politinėje veikoje nebedalyvavo.<ref>[http://hrono.ru/biograf/bio_g/gomulka.php]</ref>