Atverti pagrindinį meniu

Pakeitimai

4 pridėti baitai ,  prieš 1 metus
S
Automatinis brūkšnių taisymas.
[[Vaizdas:BCSframe3.svg|thumb|Gardelės trikdys (perturbacija) traukia antrąjį elektroną]]
 
'''BCS teorija''' (pavadinta pagal [[John Bardeen]], [[Leon Neil Cooper]] ir [[John Robert Schrieffer]]) - pirmoji mikroskopinė teorija, paaiškinusi superlaidumo reiškinį.
 
== Aiškinimas ==
BCS teorija teigia, kad superlaidumo reiškinys atsiranda dėl elektronų porų formavimosi, o pastarasis vyksta dėl to, jog elektronai vienas kitą traukia, veikiami atominės gardelės. Tuščioje erdvėje elektronai vienas kitą [[Kulono dėsnis|stumia]], o ne traukia, todėl porų formavimąsi galima laikyti daugelio kūnų efektu.
 
Šalia esančiose iliustracijose pateikiamas paprastas elektronų traukos mechanizmo paaiškinimas. Galima įsivaizduoti, kad [[kristalinė gardelė]] iš pradžių yra ideali. Tam tikroje vietoje atsiradęs neigiamą krūvį turintis elektronas sukelia mažą trikdį (perturbaciją) - dėl [[Elektrostatika|Kulono jėgos]] pritraukia prie savęs teigiamai įelektrintus gardelės atomus. Palyginus su elektronais, atomai yra labai masyvūs, todėl atsiradęs gardelės pokytis yra nežymus. Be to, elektronai juda greitai, todėl maksimali deformacija gardelėje bus stebima, kai elektronas bus toli nuo aptariamos deformacijos vietos. Kitas elektronas aptartąjį gardelės trikdį jaučia kaip jėga, nes jį gardelės atomai traukia ta pačia Kulono jėga. Rezultatas - efektinė traukos jėga tarp dviejų elektronų.
 
== Šaltiniai ==
175 462

pakeitimai