Frankų kalba: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Frankų kalba''' ({{fr|francique}}, {{de|Altfränkisch}}) – [[VIII a.]] išnykusi senovės [[vakarų germanų kalbos|vakarų germanų kalba]], vartota [[Salijų frankai|Salijų frankų]], kurie [[V a.]] pabaigoje buvo užėmę [[Romos imperija|Romos imperijos]] valdytą [[Galija|Galiją]]. Apie 100 tūkstančių frankų iš dabartinės [[Flandrija|Flandrijos]], apgyvendintos [[III a.|III]] – [[IV a.]], pamažu migravo į pietus. Romanizuotoje Galijoje Salijų [[frankai]] buvo gausiai apsupti vietinių gyventojų (6 – 8 mln.), todėl ilgainiui neteko savo kalbos, ir VIII a. pabaigoje frankiškai nebebuvo kalbama. Vis dėlto ilgą laiką frankai Galijoje sudarė naujosios valdančiosios klasės pamatatuspamatus, todėl jų kalba tapo svarbiu besiformuojančios dabartinės [[Prancūzų kalba|prancūzų kalbos]] antsluoksniu ([[Superstratas|superstratu]]) bei davė jai pavadinimą. Prancūzų kalboje išlikę daugybė [[Skolinys|skolinių]] iš frankų kalbos (''jardin, bande, guerre, fauteuil, rang, blond, blanc, bleu, brun'' ir kt.). Frankų kalba padarė įtaką prancūzų kalbos [[Fonetika|fonetikai]] (aspiruotasis h) ir gramatikai. Ten, kur šnekamoji [[lotynų kalba]] nebuvo įsitvirtinusi, frankų kalba išliko ir rutuliojosi toliau. Ja šnekėjo vadinamieji [[Reinas|Reino]] frankai, arba ripuarai frankai. Šiaurėje iš frankų kalbos išaugo dabartiniai [[Flamandų kalba|flamandų]] dialektai, bendrinė [[olandų kalba]], taip pat [[vokiečių kalba|vokiečių kalbos]] frankiškoji tarmė.