Pasaulio medis yra įsivaizduojamas sakraliniame [[pasaulio centras|pasaulio centre]] (trys Pasaulio kalnai su Pasaulio medžiais ir t. t.). Jį galima suskirstyti vertikaliai į apatinę dalį – šaknis, vidurinę – kamieną, viršutinę – šakas. Vertikalėje išryškėja priešybės: viršus – apačia, dangus – žemė, žemė – apatinis pasaulis, ugnis – drėgmė ir kitos, kurios pakankamai tiksliai apibūdina mitinius personažus ir aplinką, kurioje jie veikia. Pasitelkus Pasaulio medį galima atskirti pagrindines Visatos [[erdvė]]s zonas: viršutinę (dangaus karalystė), vidurinę (žemę) ir apatinę (požemį); [[laikas|laiko]] suvokimą: [[praeitis]]-[[dabartis]]-[[ateitis]]. Taip pat skirstyti galima pagal elementų aspektą: ugnis – žemė – vanduo, [[genealogija|genealoginiu]] atžvilgiu ir pan. Kiekvienai Pasaulio medžio daliai būdinga savita požymių visuma.
Kiekvienai vertikaliajai Pasaulio medžio daliai priskiriama tam tikra gyvų būtybių klasė (gyvūnai, [[dievybė]]s, kiti mitiniai personažai). Su viršutine dalimi yra susiję paukščiai. Dažnai jų yra du arba vienas, tupintis ant medžio viršūnės; paprastai tai erelis. Su vidurine dalimi siejami kanopiniai – elniai, arkliai, karvės, rečiau bitės. Vėlesnėse kultūrose su šia dalimi imta sieti ir žmones. Prie šaknų ([[požemio pasaulis|požemio pasaulyje]]) apgyvendinamos gyvatės, varlės, pelės, bebrai, ūdros, žuvys, kartais lokys ar fantastiškos chtoniškos [[pabaisa|pabaisos]]. Pvz., [[šumerai|šumerų]] [[epas|epe]] apie [[Gilgamešas|Gilgamešą]] [[hulupu medis|hulupu medžio]] šaknyse yra gyvatė, šakose – paukštis [[Anzudas]], o viduryje mergelė [[Lilita]].
