Paukščių anatomija: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos Žymos: Keitimas mob. telefonu Keitimas įskiepiu mobiliesiems |
|||
Eilutė 29:
Paukščių koja – tipiška užpakalinė penkiapirštė galūnė, tačiau labai pakitusi.<ref name="Macionis">Mačionis A., Stuburinių zoologija. Vilnius: Mokslas. 1989. 201–211 psl. ISBN 5-420-00277-9</ref> [[Šlaunikaulis]] ir [[blauzdikaulis]] ilgi, šlaunies raumuo tvirtas. Šlaunis trumpa ir pakrypusi įstrižai į priekį, todėl kelio [[sąnarys|sąnarį]] dengia pluksnos. Blauzda gerokai ilgesnė. [[Šeivikaulis]] sunykęs ir priaugęs išilgai blauzdikaulio. Suaugę čiurnakauliai sudaro [[pastaibis|pastaibį]]. Pėda lankstosi blauzdos atžvilgiu kaip [[ropliai|roplių]], bet kitoje vietoje nei pas [[žinduoliai|žinduolius]] – per [[čiurna|čiurnos]] vidurį. Kojos dažniausiai keturpirštės, pirmasis pirštas atlenktas atgal.
Paukščių gerai išsivysčiusios priekinės ir vidurinės smegenys bei smegenėlės. Nuo galvos smegenų atsišakoja 12 porų nervų. Akys – svarbiausi orientacijos erdvėje organai, taip pat gerai išvystyta klausa. Klausos organą sudaro vidurinė ir vidinė ausis, tuo tarpu išorinė ausis menkai išsivysčiusi, nes būgninė membrana yra tik negilioje įduboje.
Ypač svarbi klausa naktiniams paukščiams. Uoslė išsivysčiusi silpnai. Gera uoslę turi kiviai, jų snapo gale yra šnervės. Šie paukščiai aktyvūs naktį ir maisto ieško uosdami. Skonio organus sudaro žiočių gilumoje esantys skonio svogūnėliai. Be to, žiotyse ir prie pasturgalinės liaukos, kloakoje ir raumenyse yra lytėjimo kūnelių.
=== Regos organai ===
| |||