Atlantinė silkė: Skirtumas tarp puslapio versijų

32 pridėti baitai ,  prieš 4 metus
S (Šablonų peradresavimų šalinimas)
'''Atlantinė silkė''' ({{la|Clupea harengus}}, {{en|Atlantic herring}}, {{de|Atlantischer Hering}}) – [[silkiažuvės|silkiažuvių]] būrio žuvis. Tai viena iš gausiausių žuvų rūšių pasaulyje. Paplitusios abiejose Atlanto pusėse, telkiasi į didelius būrius. Išauga iki 45 cm ilgio ir sveria daugiau nei pusę kilogramo. Minta [[Irklakojai vėžiagyviai|irklakojais]] bei [[Aukštesnieji vėžiagyviai|aukštesniaisiais vėžiagyviais]], nedidelėmis žuvimis. Silkėmis minta [[ruoniniai|ruoniai]], [[banginiai]], [[menkiažuvės|menkės]] ir kitos didesnės žuvys.
 
Atlantinių silkių žvejyba ilgą laiką buvo svarbi [[Naujoji Anglija|Naujosios Anglijos]] ir [[Kanada|Kanados]] Atlanto vandenyno pakrantės provincijų ekonomikos dalis. Čia silkės buriasi santykinai netoli kranto į milžiniškus būrius, ypač pusiau uždarose [[Meino įlanka|Meino]] ir [[Šventojo Lauryno įlanka|Šventojo Lauryno įlankose]]. Šiaurės Atlanto silkės būriai siekia iki 4 kubinių kilometrų ir telkia iki 4 milijonų žuvų. Silke yra žuvis
 
== Ekologinė reikšmė ==
Lietuvoje maistui silkės gabentos iš Vakarų Europos jau nuo [[XIII a.]] pab.–[[XIV a.]] pr. Jas iki XVI a. pr. dažniausiai veždavo [[Hanzos sąjunga|Hanzos pirkliai]] (per [[Gdanskas|Gdanską]], [[Ryga|Rygą]], [[Karaliaučius|Karaliaučių]]). Vėliau buvo nuolat vežamos iš Europos šalių. Nuo [[XVIII a.]] iki [[1811]] m. Vilniuje silkėmis prekiavo druskininkų cechas. Tarpukario Lietuvoje silkės per Klaipėdą į Lietuvą vežtos iš [[JK|Jungtinės Karalystės]]. 1929–1938 m. atlantinė silkė sudarė 97,9 % visos į Lietuvą įvežtos žuvies. Vienam Lietuvos gyventojui vidutiniškai teko 4,8 kg silkės. 1950–1969 m. lietuvių žvejai silkes žvejojo Atlanto vandenyne (vėliau dėl menkstančių išteklių žvejyba apribota).
 
Lietuvoje silkė tradiciškai būdavo pasninko maistas; sūdyta arba kepta valgyta su virtomis [[bulvė]]mis, [[duona]], jos sūrime buvo mirkomos daržovės. [[Žemaičiai]] silkių dėdavo į pusryčių košę, o miltuose pavoliotų ir ant žarijų pakepintų įtrindavo į rūgusį pieną. Nuo XX a. vid. paplito vadinama silkė „pataluose“: marinuota silkė su virtų daržovių ([[valgomoji morka|morkų]], [[burokėliai|burokėlių]]), [[svogūnas|svogūnų]], [[grybai|grybų]] garnyru.<ref>{{TLE|3|665–666}}</ref> Astijus-Silke
 
== Šaltiniai ==
Anoniminis naudotojas