Prancūzija: Skirtumas tarp puslapio versijų

44 488 baitai pašalinti ,  prieš 1 metus
Puslapis keičiamas tekstu „lolololololololololo“
(Atšauktas naudotojo 193.219.177.37 (Aptarimas) darytas keitimas 5452068)
Žyma: Anuliuoti
(Puslapis keičiamas tekstu „lolololololololololo“)
Žymos: Žyma: Turinio ištrynimas blanking Pakeista
lolololololololololo
{{ŠaliesLentelė|
pavadinimas={{PAGENAME}}|
vietinisPavadinimas='''République Française'''|
kilm=Prancūzijos|
žemėlapis=EU-France.svg|
vėliava=Flag_of_France.svg|
herbas=Armoiries république française.svg|
kalbos=[[Prancūzų kalba|prancūzų]]|
sostinė=[[Paryžius]]|
didžiausiasMiestas=[[Paryžius]]|
valdovų=2|
titulas1=Prezidentas|
pavardė1=[[Emmanuel Macron]] |
titulas2=Ministras pirmininkas|
pavardė2=[[Édouard Philippe]] |
plotoVieta=47|
plotas=551 695<ref>su visomis užjūrio valdomis − 674 843 km²</ref>|
vandens=0,26 %|
gyvMetai=[[2017]]|
gyventojuVieta=22|
gyventoju=64&nbsp;938&nbsp;716|
gyventojuTankis=97,53|
tankumoVieta=76|
BVPMetai=[[2006]] (progn.)|
BVPVieta=7|
BVP=1&nbsp;871,00|
BVPValiuta=[[Tarptautinis doleris|$]]|
BVPGyventojui=30&nbsp;100|
BVPGyventojuiVieta=23|
valiuta=[[Euras]] (€)|
laikoJuosta=UTC +1 (CET)|
vasarosLaikas=UTC +2|
nepriklausomybėsĮvykis=[[Verdeno sutartis]]|
nepriklausomybėsDatos=[[843]] m.|
nepriklausomybėsPavadinimas=Įkurta|
TLD=fr|
telKodas=+33
}}
 
'''Prancūzija''' ({{fr|France}}, <small>tariama</small> [fʁɑ̃s]), oficialiai '''Prancūzijos Respublika''' ({{fr|République française}}) – šalis [[Vakarų Europa|Vakarų Europoje]], turinti užjūrio teritorijų visame pasaulyje. Šalis iš pietų į šiaurę driekiasi nuo [[Viduržemio jūra|Viduržemio jūros]] iki [[Lamanšo sąsiauris|Lamanšo sąsiaurio]] ir [[Šiaurės jūra|Šiaurės jūros]], iš rytų į vakarus nuo [[Reinas|Reino]] iki [[Atlanto vandenynas|Atlanto vandenyno]]. Dėl teritorijos formos patys prancūzai savo šalį kartais vadina šešiakampiu ({{fr|l'Hexagone}}).
 
Pietuose Prancūzija ribojasi su [[Ispanija]], [[Andora]] ir [[Monakas|Monaku]], šiaurėje su [[Belgija]] ir [[Liuksemburgas|Liuksemburgu]], šiaurės rytuose su [[Vokietija]], rytuose su [[Šveicarija]] ir [[Italija]]. Prancūzijos vakarinius krantus skalauja [[Atlanto vandenynas]], pietinius [[Viduržemio jūra]]. [[Prancūzijos užjūrio departamentai]] turi sienas su [[Brazilija]] ir [[Surinamas|Surinamu]] ([[Prancūzijos Gviana]]), taip pat su [[Nyderlandų Antilai]]s ([[San Martenas (sala)|San Marteno saloje]]). Prancūziją su [[JK|Jungtine Karalyste]] jungia [[Eurotunelis]].
 
Prancūzija yra viena iš šalių, kurios įkūrė [[ES|Europos Sąjungą]] ir yra didžiausia pagal plotą ir antra pagal gyventojų skaičių [[ES|Europos Sąjungos]] šalis. Prancūzija yra šešta pagal dydį pasaulio ekonomika, turinti išvystytą pramonę ir paslaugų sferą, ją kasmet aplanko 83 mln. užsienio turistų. Prancūzija yra [[ES|Europos Sąjungos]], [[OECD]], [[NATO]], [[ESBO]], [[PPO]], [[Frankofonija|Frankofonijos]] bei [[G8]] narė. Prancūzija yra viena iš [[JTO]] įkūrėjų ir turi nuolatinę vietą JT Saugumo Taryboje.
 
== Istorija ==
{{main|Prancūzijos istorija}}
[[Vaizdas:843-870 Europe.jpg|thumb|150px|left|Geopolitinė padėtis po Verdeno sutarties]]
 
=== Pavadinimo kilmė ===
Prancūzijos pavadinimas kilęs iš lotyniško žodžio ''Francia'', kuris pažodžiui reiškia „frankų žemės“. Yra įvairių teorijų apie [[frankai|frankų]] pavadinimo kilmę.
 
=== Prancūzijos valstybės pradžia, iškilimas ir Šimtametis karas ===
Nors dabartinės Prancūzijos teritoriją dar antikoje buvo užkariavę romėnai, savarankiška Prancūzijos istorija prasideda [[Karolis Didysis|Karoliui Didžiajam]] padalinus savo valstybę anūkams. Pagal [[Verdeno sutartis|Verdeno sutartį]] [[843]] m. sudaryta Vakarų Frankų karalystė užėmė panašią dabartinei Prancūzijai teritoriją; nuo [[X amžius|X a.]] šalis pradeda vadintis Prancūzija. [[Viduramžiai|Viduramžių]] Prancūzijos istoriją sudaro palaipsninis karaliaus galios stiprėjimas nuolatinėse kovose su didikais, dalyvavimas [[Kryžiaus žygiai|kryžiaus žygiuose]], [[Eretikas|eretikų]] judėjimų (pvz., [[Albigiečiai|albigiečių]]) persekiojimas, taip pat miestų augimas, [[Scholastika|scholastikos]] ir [[gotikinė architektūra|gotikinės architektūros]] plėtra.
 
[[1337]] m. prasidėjo [[Šimtametis karas]], kuris su pertraukomis truko beveik šimtą metų. Šis karas buvo paskutinis karaliaus [[Karolis VII|Karolio VII]] žingsnis vienijant Prancūziją – išvijus [[Anglai|anglus]] iš prancūziškų žemių buvo galutinai pripažinta karaliaus valdžia ir piliečiams atsirado tautinės savimonės jausmas. Karas pasibaigė [[1453]] m.
 
=== Ankstyvieji Naujieji laikai Prancūzijoje (1453−1789 m.) ===
[[Vaizdas:Henry IV of france by pourbous younger.jpg|thumb|right|180px|[[Henrikas IV Burbonas|Henrikas IV]] buvo pirmasis [[Burbonai|Burbonų]] karalius Prancūzijoje]]
 
Prancūzija iš feodalinės šalies pasidarė centralizuota valstybe (nors ir su daugybę regioninių skirtumų), organizuota aplink [[Absoliutinė monarchija|absoliutinę monarchiją]], kuri rėmėsi Dieviškos karalių teisės doktrina ir valstybinės Bažnyčios parama. Prisijungus [[Burgundija|Burgundiją]] ir [[Bretanė|Bretanę]] Prancūzijos valstybė pasiekė savo galios viršūnę.
 
Kovos su [[Habsburgai]]s, religiniai karai tarp katalikų ir kalvinistų [[Hugenotai|hugenotų]] vėl stipriai sukrėtė šalį. Hugenotai buvo žiauriai persekiojami, net surengtos jų žudynės ([[Baltramiejaus naktis]]), didikai susiskaldė tarp protestantų [[Burbonai|Burbonų]] ir katalikų [[Gizai|Gizų]]. Karaliui pavyko išnaudoti šiuos prieštaravimus, sustiprinti savo valdžią ir [[Henrikas IV]] tapo karaliaus valdžios [[Absoliutizmas|absoliutizmo]] pradininku.
 
=== Didžioji Prancūzijos revoliucija ===
{{main|Didžioji Prancūzijos revoliucija}}
Prancūzijos revoliucija prasidėjo [[1789]] m. [[liepos 14]] d. [[Bastilija|Bastilijos]] šturmu [[Paryžius|Paryžiuje]] (dabar tai Prancūzijos nacionalinė šventė). [[1792]] m. rugpjūtį po Tiuilri rūmų šturmo karalius buvo atstatydintas ir [[Monarchija|monarchiją]] pakeitė [[respublika]]. Revoliucija įkūnijo kokybinį virsmą socialinėje ir politinėje santvarkoje, perėjimą nuo ''ancien régime'' (pusiau feodalinės luominės santvarkos) prie modernios neluominės visuomenės, taip pat nuo [[absoliutinė monarchija|absoliutinės monarchijos]] prie konstitucinės – parlamentinės santvarkos. Revoliucija tęsėsi iki [[1794]] m., kartais revoliucijos pabaigos metai pratęsiami ir iki [[1799]] m., kai buvo įvesta [[Napoleonas Bonapartas|Napoleono Bonaparto]] vienvaldystė.
 
=== Napoleono laikai ===
{{main|Napoleonmetis}}
[[Vaizdas:Jacques-Louis David 017.jpg|thumb|left|150px|[[Napoleonas Bonapartas]]]]
[[1799]] m. respubliką į savo valdžią paėmė [[Napoleonas Bonapartas]], mėginęs užkariauti visą [[Europa|Europą]]. Per mažiau nei dešimtmetį Napoleonas karais bei sąjungomis užvaldė didžiąją dalį vakarų ir centrinės [[Europa|Europos]], iki pralaimėjimo Tautų Mūšyje [[1813]] metais netoli [[Leipcigas|Leipcigo]]. Vėliau buvo ištremtas į Elbos salą, iš kurios [[1815]] m. pabėgo ir trumpam atgavo valdžią – šis laikotarpis žinomas Šimto Dienų laikotarpiu (''les Cent Jours''). Vėliau buvo galutinai nugalėtas [[Vaterlo mūšis|Vaterlo mūšyje]] [[1815]] m. [[kovo 18]] d. ir ištremtas į [[Šv. Elenos sala|Šv. Elenos salą]], kur [[1821]] m. mirė.
 
=== Prancūzija XIX−XXI amžiuje ===
 
Po Napoleono valdymo Prancūzijoje restauruota [[Burbonai|Burbonų]] monarchija, kuri nuversta 1830 m. liepos revoliucijos. Karaliumi tapo [[Liudvikas Pilypas]], kuris savo ruožtu buvo nuverstas 1848 m. revoliucijos. Buvo įsteigta antroji respublika, kuri 1852 m. pertvarkyta į imperiją, valdomą [[Napoleonas III|Napoleono III]]. 1870−1871 m. Prancūzija pralaimėjo [[Prancūzijos-Prūsijos karas|karą su Prūsija]], jos dalys [[Elzasas]] ir rytų [[Lotaringija]] buvo aneksuotos susikūrusios Vokietijos imperijos. 1870 m. dar karo metu buvo panaikinta imperija ir Prancūzija grįžo prie respublikos valdymo formos.
 
[[XX amžius|XX]] a. pradžioje [[Prancūzijos kolonijinė imperija|Prancūzija]] pasiekė didžiausią teritorinį išsiplėtimą, kuomet valdė apie 12 347 000 km² pasaulio teritorijos. Tuo metu tai buvo antroji pagal dydį pasaulio imperija.
 
Per [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmąjį pasaulinį karą]] (1914−1918) Prancūzija kariavo [[Antantė]]s sąjungos pusėje prieš Vokietiją ir jos sąjungininkes. Mūšiai vakarų fronte daugiausiai vyko Prancūzijoje, jie pasižymėjo kruvinumu, dažnai naudojant naujas karines technologijas. Žymiausi mūšiai: Pirmasis Marnos mūšis, Verdeno mūšis, [[Somos mūšis]], Antrasis Marnos mūšis. Karas baigėsi Antantės pergale, Prancūzija atgavo Elzasą ir Lotaringiją iš Vokietijos.
 
Prasidėjus [[Antrasis pasaulinis karas|Antrajam pasauliniam karui]], [[1939]] m. [[rugsėjo 1]] d. Vokietijos invazija į [[Lenkija|Lenkiją]] privertė Didžiąją Britaniją ir Prancūziją paskelbti karą. Bet sąjungininkai nepradėjo masinės atakos, o laikėsi gynybines pozicijos, tad karą vadino „Keistuoju karu“ ({{fr|Drôle de guerre}}). [[1940]] m. gegužės mėnesį prasidėjo [[Mūšis dėl Prancūzijos]]. Vokietija okupavo tris penktadalius Prancūzijos, likusią teritoriją palikdama [[Viši Prancūzija|Viši režimui]], kuris buvo nacių marionetinė valstybė. [[1944]] m. Prancūzija buvo išvaduota.
[[Vaizdas:Emmanuel Macron in July 2017.jpg|thumb|160px||Dabartinis Prancūzijos prezidentas – [[Emmanuel Macron]]]]
 
Po trumpo laikinos vyriausybės, vadovaujamos de Golio, valdymo, [[1946]] m. [[spalio 13]] d. buvo priimta nauja konstitucija. Buvo įkurta [[Ketvirtoji Prancūzijos respublika|Ketvirtoji respublika]], kuriai vadovavo parlamentu besiremianti vyriausybė. Per kitus 16 metų iširo Prancūzijos kolonijinė imperija.
 
Indokinijoje prancūzai kovojo su nacionalinio išsilaisvinimo judėjimu Viet Min ir per [[Pirmasis Indokinijos karas|Pirmąjį Indokinijos karą]] po [[Dien Bien Phu mūšis|Dien Bien Phu mūšio]] prarado visą regioną: [[Vietnamas]] buvo padalintas į dvi valstybes, o [[Laosas]] ir [[Kambodža]] tapo nepriklausomomis valstybėmis. [[1958]] m. gegužės mėn. Alžyre valdžią užgrobė Prancūzijos armija ir kolonistai, kurie priešinosi nuolaidoms arabų nacionalistams. Prancūzų vyriausybė žlugo, o Šarlio de Golio dėka buvo išvengta pilietinio karo. [[1962]] m. baigėsi [[Alžyro karas]], po kurio [[Alžyras]] tapo nepriklausomas. Nuo [[1958]] iki [[1969]] m. Prancūzijos prezidentu buvo [[Šarlis de Golis]]. [[1958]] m. rugsėji prancūzai priėmė Penktosios Prancūzijos respublikos konstituciją ir taip susilpnino prezidento valdžią.
 
== Politinė sistema ==
{{main|Prancūzijos politinė sistema}}
[[Vaizdas:Paris Assemblee Nationale DSC00074.jpg|thumb|right|300px|[[Paryžius]] Nacionalinė asamblėja]]
Prancūzijos respublika yra [[unitarinė valstybė]] su stipria [[prezidentas|prezidento valdžia]]. Penktosios Respublikos [[konstitucija]] buvo priimta [[1958]] m. [[rugsėjo 28]] d. Ji smarkiai padidino prezidento ir [[Vykdomoji valdžia|vykdomosios valdžios]] galias, atimdama jas iš parlamento. Prezidentas renkamas tiesioginių visuotiniu balsavimu 5 metams. Vyriausybei vadovauja prezidento pasiūlytas Ministras pirmininkas.
 
Prancūzijos parlamentas yra dvejų rūmų įstatymų leidžiamasis organas, apimantis Nacionalinę asamblėją (Assemblée Nationale) ir [[Prancūzijos senatas|Senatą]]. Nacionalinės asamblėjos atstovai atstovauja vietinėms rinkimų apygardoms ir yra tiesiogiai renkami 5 metų laikotarpiui. Asamblėja turi galią patvirtinti arba paleisti ministrų kabinetą, tad politinė partija ar jų koalicija, turinti daugumą asamblėjoje, įtakoja vyriausybės sudarymą.
 
[[Prancūzijos senatas|Senatoriai]] renkami rinkėjų kolegijos 6 metų terminui, perrenkant pusę senatorių kas 3 metai, pradedant nuo [[2008]] m. rugsėjo. Senato įstatymų leidžiamosios galios yra apribotos; dvejų rūmų nesutarimo atveju Nacionalinė asamblėja priima galutinį spendimą, išskyrus konstitucinę teisę ir kai kuriais ''lois organiques'' (įstatymai, kurie yra tiesiogiai numatyti konstitucijos) atvejais.
 
== Administracinis suskirstymas ==
{{main|Prancūzijos administracinis suskirstymas}}
 
Prancūzija suskirstyta į 13 žemyninės Prancūzijos regionų (''régions de France métropolitaine'') ir 5 užjūrio regionus (''régions d’outre-mer''); regionus sudaro 96 departamentai. Taip pat yra kolektyvinės teritorijos (''collectivités territoriales'') bei Pietų ir Antarktikos teritorijos.
 
=== Žemyniniai regionai ===
[[Vaizdas:Départements+régions (France)-2016.svg|miniatiūra|300px|Prancūzijos regionai ir departamentai (2016)]]
[[Vaizdas:FranceRegionsNumbered.png|miniatiūra]]
Žemyniniai regionai (skliausteliuose nurodomos sostinės):
* [[Aukštutinė Prancūzija]] (''Hauts-de-France''; [[Lilis]])
* [[Bretanė]] (''Bretagne''; [[Renas]])
* [[Burgundija–Franš Kontė]] (''Bourgogne-Franche-Comté''; [[Bezansonas]])
* [[Centras (Prancūzijos regionas)|Centras]] (''Centre''; [[Orleanas]])
* [[Grand Estas]] (''Grand Est''; [[Strasbūras]])
* [[Il de Fransas]] (''Île-de-France''; [[Paryžius]])
* [[Korsika]] (''Corse''; [[Ajačas]])
* [[Luaros kraštas]] (''Pays-de-la-Loire''; [[Nantas]])
* [[Naujoji Akvitanija]] (''Nouvelle-Aquitaine''; [[Bordo]])
* [[Normandija]] (''Normandie''; [[Kanas (Prancūzija)|Kanas]])
* [[Oksitanija]] (''Occitanie''; [[Tulūza]])
* [[Overnė-Rona-Alpės]] (''Auvergne-Rhône-Alpes''; [[Lionas]])
* [[Provansas-Alpės-Žydrasis Krantas]] (''Provence-Alpes-Côte d’Azur''; [[Marselis]])
 
=== Užjūrio valdos ===
[[Vaizdas:Outre-mer en.png|thumb|300px|Prancūzija su užjūrio valdomis]]
{{main|Prancūzijos užjūrio valdos}}
 
4 [[Prancūzijos užjūrio departamentas|užjūrio departamentai]] (''Départements d’outre-mer''):
* [[Gvadelupa]]
* [[Martinika]]
* [[Prancūzijos Gviana]]
* [[Reunjonas|Rejunjonas]]
 
6 [[Prancūzijos užjūrio bendrijos|užjūrio teritorijos]] (''collectivités d’outre-mer'', Ramiajame ir Atlanto vandenyne):
* [[Majotė]]
* [[Prancūzijos Polinezija]]
* [[Šv. Bartolomėjaus sala]]
* [[San Martenas]]
* [[Sen Pjeras ir Mikelonas]]
* [[Volis ir Futūna]]
 
[[Prancūzijos Pietų Sritys]] (''Terres australes et antarctiques françaises'')
 
== Geografija ==
{{main|Prancūzijos geografija}}
[[Vaizdas:Come pariou.jpg|thumb|350px|Kraštovaizdis [[Overnė]] regione]]
Prancūzijos žemyninė dalis, kuri savo teritorijos forma primena šešiakampį ({{fr|l'Hexagone}}), yra 547 030 km², su visomis užjūrio valdomis − 674 843 km². Prancūzijos krantus skalauja [[Viduržemio jūra]] pietryčiuose ir [[Atlanto vandenynas]] ([[Biskajos įlanka]]) vakaruose. Prancūzija ribojasi su (skliausteliuose − sienos ilgis): [[Andora]] (56,6 km), [[Belgija]] (620 km), [[Vokietija]] (451 km), [[Italija]] (488 km), [[Liuksemburgas|Liuksemburgu]] (73 km), [[Monakas|Monaku]] (4,4 km), [[Ispanija]] (623 km) ir [[Šveicarija]] (573 km). Už [[Europa|Europos]] ribų Prancūzija dar ribojasi su (skliausteliuose kilometrai): [[Nyderlandai]]s ([[Nyderlandų Antilai]]s) Karibų saloje [[San Martenas (sala)|San Martene]] (10 km), [[Brazilija]] (673 km) kaip ir su [[Surinamas|Surinamu]] (510 km) užjūrio departamente [[Prancūzijos Gviana|Prancūzijos Gvianoje]]. Pakrančių ilgis: 3427 km (Atlanto vandenyno ir Viduržemio jūros). Sausumos sienų ilgis: 4082 km.
 
=== Reljefas ===
Prancūzijos paviršius ypatingas tuo, jog šalies viduryje vyrauja lygumos, o aukščiausi kalnai driekiasi palei valstybės sienas. Kalnai labai įvairūs, vieni seni ir žemi, kiti − jauni ir aukšti. Senus kalnus ir kai kurias aukštumas (pvz., Bretanės) sudaro kietos kristalinės uolienos. Prancūzijoje taip pat yra aukščiausia Europoje smėlio kopa − 114 m.
 
60 % Prancūzijos teritorijos yra ne didesniame aukštyje kaip 250 m. Beveik visą tokią žemę sudaro banguotos lygumos, tarpais su uolienų atodangomis, kalvomis ir dideliais upių slėniais. Anksčiau išilgai Biskajos įlankos buvo neįžengiamos pelkės, bet jos buvo nusausintos ir apsodintos pušimis. [[Bretanė]]s ir [[Normandija|Normandijos]] regionai šiaurės vakaruose kalvotesni, jų kranto linijos labai vingiuotos. Likusi dalis kalnuota − stambiausi kalnų masyvai yra [[Pirėnai]] pietvakariuose, [[Centrinis masyvas]] ir [[Alpės]] pietryčiuose. Pietinėje šalies dalyje didelį plotą apima [[Centrinis masyvas]], susidaręs prieš 300 milijonų metų ir užimantis 15 % šalies teritorijos, didžiausias aukštis − 1886 m (Piuji de Sansi k.). Šiaurrytinėje šalies dalyje driekiasi [[Vogėzų kalnai]], švelniai apvaliomis viršūnėmis. Jiems jau daugiau kaip 200 milijonų metų. Į pietus nuo Vogėzų [[Šveicarija|Šveicarijos]] link tęsiasi [[Juros kalnai]].
 
Jau 10 000 metų regione nėra veikiančių ugnikalnių, beliko daug užgesusių kūgių, uolienų atodangų ir smailiaviršūnių kalvelių.
 
Aukščiai:
* Žemiausia vieta: [[Rona|Ronos upės]] delta − 2 m,
* Aukščiausia vieta: [[Monblanas]] 4 810 m.
[[Vaizdas:Seine river.JPG|thumb|right|250px|[[Sena]]]]
 
=== Vandens telkiniai ===
Dauguma didžiųjų upių − [[Luara]], [[Sena]], [[Garona]], [[Dordonė]] − teka į [[Atlanto vandenynas|Atlanto vandenyną]], sudarydamos plačius ir derlingus slėnius, o žiotyse − ilgas [[estuarija]]s. Šiaurės ir vakarų upės vandeningos ištisus metus, daugelis jų sujungta [[kanalas|kanalais]]. Nėra abejonių, kad Prancūzija turi ilgiausia kanalų tinklą visoje Europoje − net 8000 km. Iš [[Alpės|Alpių]] į [[Viduržemio jūra|Viduržemio jūrą]] teka vandeningiausia Prancūzijos upė − [[Rona]]. Šiaurės rytuose šalies siena teka [[Reinas]], šiaurėje yra [[Mozelis|Mozelio]], [[Masas|Maso]], [[Šeldė]]s aukštupiai. Dauguma upių prasideda [[Centrinis masyvas|Centriniame masyve]]. [[Alpės|Alpių]] ir [[Pirėnai|Pirėnų]] upės teka giliais slėniais, vandeningiausios vasarą. Upėms kurios teka per lygumas būdinga lietaus vandens mityba, o kurios išteka iš Alpių − sniego ir ledynų tirpsmo.
 
Didelių ežerų šalyje nėra. Didžiausi ežerai telkšo [[Alpės]]e, tarp jų ir didžiausiu laikomas [[Ženevos ežeras]], tačiau didžioji jo dalis priklauso [[Šveicarija]]i. Nedideli ežerai telkšo [[Alpės]]e, [[Centrinis masyvas|Centriniame masyve]]. Lygumose natūralių ežerų beveik nėra. Tuo tarpu [[Atlanto vandenynas|Atlanto vandenyno]] pakrantėse, [[Garonos žemuma|Garonos žemumoje]], Ronos deltoje gausu druskingų ežerų ir maršų. <ref>{{LTE|IX|||Prancūzija}}</ref>
 
=== Miškingumas ===
[[miškas|Miškai]] dengia 27 % šalies teritorijos. Dauguma jų auga kalnuose. Šiaurėje ir vakaruose būdingi plačialapių miškai, kuriuose auga [[kaštonas|kaštonai]], [[ąžuolas|ąžuolai]], [[beržas|beržai]], [[liepa (augalas)|liepos]], [[bukas|bukai]], aukščiau kalnuose auga ir spygliuočiai. Pietiniuose regionuose auga [[palmės]], [[pušis|pinijos]], citrusiniai krūmai. Laukinės gyvūnijos išlikę nedaug, tik Alpėse dar sutinkamos [[lapė]]s, [[elniniai|elniai]], [[stirna|stirnos]], miškuose yra [[šernas|šernų]]. Gausu paukščių, Prancūzijos pakrančių maršose susirenka gausūs būriai praskrendančių paukščių.
 
Europinėje Prancūzijoje yra įsteigti 6 nacionaliniai parkai, dar 3 yra jos užjūrio valdose (Prancūzijos Gvianoje, Reunjone ir Gvadelupoje). Taip pat įvairiuose šalies regionuose įsteigti regioniniai parkai.
 
=== Klimatas ===
Didžioji Prancūzijos dalis yra vidutinių platumų klimato zonoje. Pietrytinėje šalies dalyje vyrauja [[Viduržemio jūra#Klimatas|subtropinis Viduržemio jūros klimatas]]. Nors ten lietinga žiema ir sausa vasara, didžiosios Prancūzijos dalies klimatas priklauso nuo vietos ir [[Reljefas|reljefo]], taip pat didelę įtaką daro Šiaurės Atlanto srovė. Apskritai beveik visoje Prancūzijoje klimatas yra švelnus. Vidutinė metinė temperatūra yra tarp 10&nbsp;°C (šalies šiaurėje, [[Lotaringija|Lotaringijoje]], [[Žura|Žuroje]], [[Alpės]]e ir žemiau) ir 16&nbsp;°C ([[Viduržemio jūra|Viduržemio jūros]] pakrantėje, [[Korsika|Korsikoje]]).
[[Vaizdas:MontagneBourbonnaise 2007.JPG|thumb|rightt|250px|[[Aljė]] departamento peizažas]]
[[Klimatas|Klimato]] skirtumus galima pamatyti skirtingose šalies dalyse:
 
Šiaurės vakaruose, ypač [[Normandija|Normandijoje]] ir Bretanėje, vyrauja [[jūrinis klimatas]]. Žiemos yra švelnios ir dažnai be sniego. Vasaros yra gana vėsios ir drėgnos.
 
Šiaurės rytuose vyrauja daugiau žemyninės oro srovės. Ypač [[Lotaringija|Lotaringijoje]] ir [[Vogėzų kalnai|Vogėzų kalnuose]], žiemos gali būti šaltos. [[Reinas|Reino]] ir [[Mozelis (upė)|Mozelio]] upių slėniuose klimatas yra tinkamas vyno gamybai.
 
Prancūzijos centre kritulių kiekis yra nedidelis. Vasaros ir žiemos temperatūrų skirtumas nėra toks didelis, kaip Rytų Europoje. Ganėtinai vėsesnė temperatūra yra [[Centrinis masyvas|Centriniame masyve]].
 
Pietvakariuose klimatą lemią [[Atlanto vandenynas]], kuris yra drėgnas, bet ganėtinai šiltas ir saulėtas. Vasaros yra ganėtinai sausos. Žiema ir rudenį iškrenta daugiau kritulių.
 
Pietryčiuose vyrauja [[Viduržemio jūra#Klimatas|Viduržemio jūros klimatas]]. Žiemos būna lietingos, taip pat šiame regione vyrauja kitokia augmenija. Vasara gali užklupti [[sausra]].
 
== Ekonomika ==
{{main|Prancūzijos ekonomika}}
[[Vaizdas:La Defense rascacielos.jpg|thumb|250px|[[La Défense]] yra svarbiausias Paryžiaus verslo ir finansų centras]]
Prancūzija priklauso pirmaujantiems pramoniniams kraštams. Turėdama 1744,4 mlrd. dolerių [[BVP]] (2003) Prancūzija yra šešta pagal dydį pasaulio ekonomika, po [[JAV]], [[Japonija|Japonijos]], [[Vokietija|Vokietijos]], [[Kinija|Kinijos]] ir [[Jungtinė Karalystė|Jungtinės Karalystės]]. [[PPO|Pasaulio prekybos organizacijos]] duomenimis, Prancūzija pagal [[eksportas|eksporto]] apimtis 2003 m. užėmė penktą vietą. Bendrasis vidaus produktas augo nuo 1995 iki 2005 m. kasmet vidutiniškai 2,1 %, o 2005 m. pasiekė 1689,4 mlrd. Palyginant su [[ES|Europos Sąjungos]] BVP, pagal [[PGP|perkamosios galios paritetą]], Prancūzija pasiekė 111,4 indeksą (ES-25: 100) (2003 m.). <ref>Eurostat News Release 63/2006: Regional GDP per inhabitant in the EU 25[http://epp.eurostat.ec.europa.eu/pls/portal/docs/PAGE/PGP_PRD_CAT_PREREL/PGE_CAT_PREREL_YEAR_2006/PGE_CAT_PREREL_YEAR_2006_MONTH_05/1-18052006-EN-AP.PDF]</ref> 90 % jos ploto dirbama, todėl ji pirmaujanti šalis [[žemės ūkis|žemės ūkio]] produkcijos srityje. Prancūzija taip pat yra stambi [[pramonė|pramoninė]] valstybė, turinti aukštos kvalifikacijos darbo jėgą. Valstybinis [[minimalus darbo užmokestis]] užtikrina darbuotojams 8,71 € valandinį užmokestį. <ref>Institut National de la Statistique et des Études Économiques: [http://www.insee.fr/fr/indicateur/smic.htm Montant du salaire minimum interprofessionell de croissance (SMIC)]</ref> Vienas iš penkių prancūzų dirba ir gyvena kaime. Pagrindinių pramonės šakų, ypač energetikos pramonė, iki šiol yra kontroliuojama valstybės. Prancūzija yra svarbi [[branduolinė energija|branduolinės energijos]] gamintoja. Šalyje apie 80 % elektros energijos yra pagaminama atominėse elektrinėse. Taip Prancūzija, šalia [[Lietuva|Lietuvos]], 2005 m. pradžioje pagamino didžiausią procentą branduolinės energijos pasaulyje. [[Prancūziškas vynas|Vyno gamyba]] yra viena iš svarbiausių Prancūzijos pramonės šakų. Taip pat joje yra išplėtota sunkioji, [[chemijos pramonė]], gaminami automobiliai, lėktuvai, tanklaiviai. Garsėja vaistų, parfumerijos, kosmetikos, tekstilės, galanterijos prekėmis.
 
=== Turizmas ===
[[Turizmas]] yra taip pat labai svarbi pramonės šaka. Šalį [[2007]] m. aplankė 81,9 milijonų užsienio turistų Prancūzija, yra labiausiai turistų lankoma pasaulio šalis, po jos eina Ispanija (58,5 milijonų [[2006]] m.) ir [[Jungtinės Amerikos Valstijos]] (51,1 milijonų [[2006]] m.). Turistus šalis traukia savo miestais (ypač turistų lankomas yra [[Paryžius]]), paplūdimiais, pajūrio kurortais, slidinėjimo kurortais ir kaimo regionais, kuriuose žmonės grožisi jų grožiu ir ramybe. Į [[Aukštutiniai Pirėnai|Aukštutinių Pirėnų departamento]] miestą [[Lurdas|Lurdą]] taip pat atvyksta religiniai piligrimai, kurių čia per metus apsilanko apie kelis milijonus. Labiausiai turistų lankomos vietos (pagal 2003 reitingą <ref>{{cite web|url=http://www2.culture.gouv.fr/deps/mini_chiff_03/fr/musee.htm|title=Musées et Monuments historiques}}</ref> lankytojų per metus) yra: [[Eifelio bokštas]] (6,2 mln), [[Luvras]] (5,7 mln), [[Versalio rūmai]] (2,8 mln), [[Orsė muziejus]] (2,1 mln), [[Paryžiaus Triumfo arka]] (1,2 mln), [[Centre Georges Pompidou|Žoržo Pompidu centras]] (1,2 mln), [[Sen Mišelio kalnas]] (1 mln), [[Šamboro pilis]] (711,000).
 
== Gyventojai ==
{{main|Prancūzijos gyventojai}}
[[Vaizdas:France population density 40pc.png|thumb|right|Gyventojų tankumas pagal 1999 m. surašymą. Visos teritorijos rodomos tuo pačiu [[mastelis|masteliu]]]]
Pagal gyventojų skaičių Prancūzija užima trečiąją vietą Europoje po [[Rusija|Rusijos]] bei [[Vokietija|Vokietijos]] ir devynioliktą vietą pasaulyje. Priešingai nei daugelyje Europos valstybių, 2009 m. duomenimis, gimstamumas Prancūzijoje yra smarkiai didesnis nei mirtingumas, todėl gyventojų skaičius didėja ne tik dėl imigracijos, bet ir dėl natūralaus prieaugio. <ref name="CIA">[https://www.cia.gov/library/publications/the-world-factbook/geos/fr.html CŽV pasaulio faktų knyga: Prancūzija]</ref> Pasak 2009 m. apskaičiavimų, [[vidutinė gyvenimo trukmė]] šalyje yra 80,98 ir pagal šį rodiklį valstybė užima aštuntą vietą pasaulyje. <ref>https://www.cia.gov/library/publications/the-world-factbook/rankorder/2102rank.html?countryCode=fr&rankAnchorRow=#fr</ref> 14 metų ir jaunesni žmonės sudaro 18,6 % Prancūzijos populiacijos, o vyresni nei 65 m. − 16,4 %.
 
Nuo priešistorinių laikų Prancūzija buvo prekybos, migracijų bei įsiveržimų kryžkelėje. Keturios pagrindinės Europos etninės grupės – [[prokeltai]], [[keltai]] ([[galai]] bei [[bretonai]]), [[lotynai]] ir [[germanai]] ([[frankai]], [[burgundai]], [[vikingai]], [[vestgotai]]) maišėsi tarpusavyje. Be to nuo [[XIX amžius|XIX a.]] plūstelėjo nauja migrantų banga, daugiausia tai buvo [[italai]], [[ispanai]], [[belgai]], [[portugalai]], [[lenkai]], [[armėnai]], taip pat [[žydai]] iš [[Rytų Europa|Rytų Europos]].
 
Po antrojo pasaulinio karo prasidėjo gana didelė imigracija iš trečiojo pasaulio šalių, ypač daug žmonių atvyko iš buvusių Prancūzijos kolonijų. Pažymėtina ir tai, jog imigrantai iš kitų Europos valstybių daug greičiau integruojasi į valstybės ekonominį, kultūrinį bei socialinį gyvenimą, nei trečiojo pasaulio atvykėliai. 2004 m. iš viso į Prancūziją imigravo 140 033 žmonės. Iš jų 90 250 buvo iš Afrikos ir 13 710 − iš Europos. Migracijų bangos Prancūziją padarė viena iš etniškai įvairiausių šalių [[Europa|Europoje]]. Valstybėje gyvena maždaug 6 milijonai [[Šiaurės Afrika|šiaurės Afrikiečių]] ir 2,5 milijono juodaodžių. Taip pat yra apskaičiuota, kad Prancūzijoje gyvena maždaug 4,9 milijono užsienyje gimusių emigrantų, iš kurių 2 milijonai turi Prancūzijos pilietybę.
 
=== Kalbos ===
Nuo 1992 m. vienintelė oficiali kalba šalyje yra [[prancūzų kalba|prancūzų]]. Neskaitant [[nykštukinė šalis|nykštukinių šalių]], Prancūzija yra vienintelė vakarų Europos šalis, turinti tik vieną oficialiai pripažintą kalbą. Nepaisant to, valstybėje yra vartojamos 77 regioninės kalbos. Dar neseniai valdžia skatino šių kalbų nenaudoti, bet dabar jos yra netgi mokomos kai kuriose mokyklose. Pasak 1999 m. apklausos, prancūzų kalba yra gimtoji 86 % šalies suaugusiųjų. Tarp nepilnamečių procentas yra didesnis, nes daugelis imigrantų savo vaikus moko būtent prancūzų, o ne savo gimtosios kalbos.
 
Pasak 2005 m. apklausos, 36 % Prancūzijos gyventojų gali susikalbėti [[anglų kalba|angliškai]], 13 % − [[ispanų kalba|ispaniškai]] ir 8 % − [[vokiečių kalba|vokiškai]]. <ref>(Angliškai)[http://ec.europa.eu/public_opinion/archives/ebs/ebs_243_en.pdf Europeans and their Languages] (14 psl.)</ref> Į šiuos duomenis neįtraukti gyventojai, kuriems šios kalbos yra gimtosios. Populiariausios imigrantų kalbos yra [[armėnų kalba|armėnų]], [[portugalų kalba|portugalų]], [[italų kalba|italų]] ir [[ispanų kalba|ispanų]].
[[Vaizdas:Reims Kathedrale.jpg|thumb|150px|[[Reimsas|Reimso]] katedra]]
 
=== Religija ===
Pasak 2007 m. apklausos, 51 % Prancūzijos gyventojų yra [[katalikai]], 31 % − [[agnostikai]] arba [[ateistai]], 10 % − kitų religijų atstovai, 4 % − [[musulmonai]], 3 % − [[protestantai]], 1 % − [[budistai]], 1 % − [[judėjai]]. Anot 2005 m. apklausos, 34 % Prancūzijos gyventojų „tiki, kad egzistuoja Dievas“, 27 % „tiki, jog yra kokia nors dvasia arba dvasinė energija“ ir 33 % „netiki jokiais dievais, dvasiomis ar dvasinėmis energijomis“. <ref>{{cite web |url=http://ec.europa.eu/public_opinion/archives/ebs/ebs_225_report_en.pdf |format=PDF|title= (Angliškai) Eurobarometer on Social Values, Science and technology 2005 - 9 puslapis}}</ref> Pagal šiuos duomenis, Prancūzija yra viena iš mažiau religingų Europos Sąjungos valstybių ir turi patį didžiausią netikinčių jokiais dievais, dvasiomis ir dvasinėmis energijomis žmonių procentą. Pasak kito tyrimo, atlikto 2006 m., 32 % šalies gyventojų save laiko ateistais ir dar 32 % teigia, kad jie yra „skeptiškai žiūri į Dievo egzistenciją, bet nėra ateistai“.<ref>[http://www.harrisinteractive.com/news/allnewsbydate.asp?NewsID=1131 Religious Views and Beliefs Vary Greatly by Country], Financial Times/Harris Poll, December 2006</ref>
 
=== Miestai ===
{{main|Sąrašas:Prancūzijos miestai}}
 
Didžiausias šalies miestas yra Paryžius, kurio aglomeracijoje gyvena apie 12 mln. žmonių ([[Il de Fransas]]). Kitas stambias aglomeracijas, turinčias daugiau nei 1 mln. gyventojų, sudaro [[Marselis]], [[Lilis]] ir [[Lionas]]. Dešimt didžiausiu Prancūzijos miestų (dešinėje pusėje aglomeracijos) pagal gyventojų skaičių [[2006]] m.:
 
{| width="57%" class="wikitable"
!width="8%" bgcolor="#e4e0e4" | Vieta
!width="21%" bgcolor="#e4e0e4" | Pavadinimas
!width="14%" bgcolor="#e4e0e4" | Miestas (gyv.)
!width="14%" bgcolor="#e4e0e4" | Aglomeracija (gyv.)
|-
|align=center|1.
|align=center|[[Paryžius]]
|align=center|2 181 371
|align=center|10 142 977
|-
|align=center|2.
|align=center|[[Marselis]]
|align=center|839 043
|align=center|1 418 481
|-
|align=center|3.
|align=center|[[Lionas]]
|align=center|472 305
|align=center|1 417 463
|-
|align=center|4.
|align=center|[[Tulūza]]
|align=center|437 715
|align=center|850 873
|-
|align=center|5.
|align=center|[[Nica]]
|align=center|347 060
|align=center|940 017
|-
|align=center|6.
|align=center|[[Nantas]]
|align=center|282 853
|align=center|568 743
|-
|align=center|7.
|align=center|[[Strasbūras]]
|align=center|272 975
|align=center|638 370
|-
|align=center|8.
|align=center|[[Monpeljė]]
|align=center|251 634
|align=center|
|-
|align=center|9.
|align=center|[[Bordo]]
|align=center|232 260
|align=center|803 117
|-
|align=center|10.
|align=center|[[Lilis]]
|align=center|226 014
|align=center|1 016 205
|-
|}
 
== Kultūra ==
{{main|Prancūzijos kultūra}}
[[Vaizdas:Claude Monet, Impression, soleil levant, 1872.jpg|thumb|230px|Prancūzo [[Claude Monet]] paveikslas „[[Įspūdis, saulėtekis]]“ (''Impression, soleil levant''), iš kurio pavadinimo kilo sąvoka [[impresionizmas]]]]
 
Prancūzijos kultūra yra viena įtakingiausių [[Europa|Europos]] kultūrų, kurios vaidmuo sustiprėjo [[viduramžiai]]s ir ypač [[XVII amžius|XVII]] a. [[XVII amžius|XVII]] a. madas ir taisykles Europai diktavo [[Paryžius]], kuris išlaiko mados ir meno sostinės reputaciją iki šių dienų. Tuo metu susisiekimo, aristokratų ir paprasčiausiai išsilavinusių žmonių bendravimo kalba tapo [[Prancūzų kalba|prancūzų]]. Intelektualinis Prancūzijos gyvenimas klesti jau nuo [[XVIII amžius|XVIII a.]] [[enciklopedistai|enciklopedistų]] laikų. [[XIX amžius|XIX]] ir [[XX amžius|XX a.]] sandūroje Prancūzijoje atsirado meno judėjimas − [[impresionizmas]].
 
Prancūzijoje gimė ir kūrė tokie žymus žmonės kaip:
 
* rašytojai [[Alexandre Dumas (tėvas)|Aleksandras Diuma]], [[Victor Hugo|Viktoras Hugo]], [[Jules Verne|Žiulis Vernas]], [[Moljeras]], [[Denisas Didro]], [[Marcel Proust|Marselis Prustas]], [[Šarlis Pero]],
* filosofai [[René Descartes|Rene Dekartas]], [[Volteras]], [[Blezas Paskalis]], [[Henri Bergson|Anri Bergsonas]], [[Jean-François Lyotard]], [[Charles de Montesquieu|Šarlis Monteskjė]],
* mokslininkai [[Louis Pasteur|Luji Pasteras]], [[Pjeras Ferma]], [[Jean-François Champollion|Žanas Fransua Šampoljonas]],
* keliautojai [[Jacques Cartier|Žakas Kartje]], [[Adolfas Žoanas]], [[Louis Antoine de Bougainville]],
* menininkai [[Edgar Degas|Edgaras Dega]], [[Gustavas Dorė]],
* architektai [[Gustavas Eifelis]], [[Filiberas Delormas]], [[Le Corbusier]],
* dailininkai [[Henri de Toulouse-Lautrec|Anri Tuluz de Lotrekas]], [[Édouard Manet|Eduardas Manė]], [[Claude Monet]], [[Paul Cézanne]],
* kompozitoriai [[Camille Saint-Saëns|Šarlis Kamilis Sen Sansas]], [[Charles Gounod|Šarlis Guno]], [[Georges Bizet|Žoržas Bizė]].
 
=== Literatūra ===
[[Vaizdas:Alexandre Dumas.jpg|thumb|left|150px|Aleksandras Diuma]]
{{main|Prancūzų literatūra}}
 
[[Viduramžiai]]s, atskiruose Prancūzijos regionuose autoriai rašė savo stiliumi ir gramatika. Svarbus [[XVI amžius|XVI]] a. rašytojas buvo [[François Rabelais]] kuris įtakojo prancūzų žodyną ir metaforas. [[XVII amžius|XVII]] a. [[pjesė|pjeses]] rašė [[Pierre Corneille]], [[Jean Racine]], [[Moljeras]]. Filosofines ir moralines knygas rašė [[Blaise Pascal|Blezas Paskalis]], [[René Descartes|Renė Dekartas]], kurios paveikė aristokratiją.
 
Prancūzų literatūra ir poezija klestėjo [[XVIII amžius|XVIII]] ir [[XIX amžius|XIX]] a. [[XVIII amžius|XVIII]] a. garsiausi autoriai buvo [[Volteras]], [[Denis Diderot|Denisas Didro]] ir [[Jean-Jacques Rousseau|Žanas Žakas Ruso]]. [[Šarlis Pero]] buvo vaikų istorijų rašytojas. Žymiausi jo darbai: „Batuotas katinas“, „Pelenė“, „Miegančioji gražuolė“. Garsiausi [[XIX amžius|XIX]] a., gerai žinomi autoriai ir jų kūriniai Prancūzijoje ir už jos ribų, buvo [[Victor Hugo|Viktoras Hugo]] („[[Paryžiaus katedra (knyga)|Paryžiaus katedra]]“), [[Alexandre Dumas (tėvas)|Aleksandras Diuma]] („[[Trys muškietininkai]]“ ir „[[Grafas Montekristas]]“) ir [[Jules Verne|Žiulis Vernas]] („[[20 000 mylių po vandeniu]]“).
 
=== Kinas ===
[[Vaizdas:Cinematograph_Lumiere_advertisement_1895.jpg||thumb|150px|Afiša, reklamuojanti brolių Liumjerų kino filmų peržiūros seansą, 1895 m.]]
{{Main|Prancūzijos kinas}}
 
Prancūzija turi stiprius istorinius ryšius su kinu. 1895 m. kiną išrado prancūzai broliai [[Broliai Liumjerai|Ogiustas ir Lui Liumjerai]]. <ref>Encyclopaedia Britannica. [http://www.britannica.com/EBchecked/topic/1403398/Lumiere-brothers Lumière brothers] (Nuoroda tikrinta 2011-04-01)</ref> Prancūzijoje paprastai sukuriama daugiausiai kino filmų iš visų Europos šalių. <ref>David Hancock [http://www.obs.coe.int/oea_publ/eurocine/global_filmproduction.pdf.en Global film production] European Audiovisual Observatory (Nuoroda tikrinta 2011-04-01)</ref><ref>[http://wenku.baidu.com/view/39cdc0235901020207409c15.html Analysis of the UIS International Survey on Feature Film Statistics] UNESCO Institute of Statistics (Nuoroda tikrinta 2011-04-01)</ref> [[Kanų kino festivalis]] yra vienas reikšmingiausių ir garsiausių kino festivalių pasaulyje. <ref>[http://www.whatsonwhen.com/sisp/index.htm?fx=event&event_id=21731 Cannes Film Festival] – www.whatsonwhen.com (Nuoroda tikrinta 2011-04-01)</ref>
 
Prancūzijoje gimė keli svarbūs kino judėjimai, tarp jų [[Prancūzų naujoji banga|Naujoji banga]]. Šalyje dirba ne tik garsūs prancūzų režisieriai, bet ir menininkai iš kitų Europos bei pasaulio valstybių, todėl Prancūzijos kinas neretai persipina su kitų šalių kinematografija. Prancūzų kino kūrėjai taip pat padarė nemažą įtaką kitų šalių kinui.
 
Prancūzijos kino teatruose dominuoja [[Holivudas|Holivudo]] filmai, tačiau lyginant su kitomis Vakarų pasaulio šalimis (išskyrus JAV), Prancūzijoje pajamos, gaunamos iš amerikietiškų filmų, sudaro mažiausią visų kino teatrų pajamų dalį – 50,1 % (palyginimui, Vokietijoje – 77,3 %, Japonijoje – 69,4 %. <ref name = erudit>[http://www.erudit.org/revue/hphi/2005/v15/n2/801295ar.pdf] « Cinéma et diversité culturelle: le cinéma indépendant face à la mondialisation des industries culturelles » – Erudit.org</ref> Pajamos iš prancūziškų filmų sudaro 34,8 % visų Prancūzijos kino teatrų pajamų – geriausias nacionalinio kino rezultatas iš visų išsivysčiusių šalių (išskyrus JAV; palyginimui Ispanijoje – 13,7 %, JK – 8,3 %.<ref name = erudit/>
 
[[Vaizdas:Arc de triomphe frontsimple.jpg|thumb|left|180px|[[Triumfo arka]]]]
 
=== Architektūra ===
Nėra atskiros prancūziškos architektūros, ji vystėsi kartu su kitomis kaimyninėmis Europos šalimis. Prancūzijoje yra statinių iš įvairių epochų ir laikotarpių kaip [[Romos imperija|Romos imperijos]] laikų, [[Romanika|romanikos]], [[Gotika|gotikos]], [[Renesansas|renesanso]], [[Barokas|baroko]], [[Rokokas|rokoko]], [[Ampyras|ampyro]] ir [[Modernizmas|modernistinių]].
=== Dailė ===
 
Prancūzijos renesanso dailė XVI a. pradėjo vystytis veikiama italų ir flamandų dailininkų įtakos, kuriuos kvietėsi Prancūzijos karaliai. Prancūzijoje gyvenimo pabaigoje gyveno ir mirė [[Leonardas da Vinčis]]. Svarbiausiais prancūzų renesanso tapytojais minimi [[Žanas Klujė]] ir jo sūnus [[Fransua Klujė|Fransua]]. XVII a. garsiausiais Prancūzijos klasikinio baroko dailininkais buvo Italijoje kūrę [[Nikola Pusenas]] ir [[Klodas Lorenas]]. Prancūzijoje kūrė [[Simonas Vujė]], [[Žoržas de La Turas]]. XVII a. pabaigoje Prancūzijos dailėje didelę reikšmę turėjo pirmasis Liudviko XIV oficialus dailininkas [[Šarlis Le Brenas]].
 
XVIII a. Prancūzijoje išsivystė [[rokokas|rokoko]] stilius, kurio garsiausiai atstovais buvo [[Antuanas Vato]], [[Fransua Bušė]], [[Žanas Šardenas]], [[Žanas Onorė Fragonaras]]. Populiaria XVIII a. tapytoja moterimi buvo [[Elizabet Vižė Lebren]]. XVIII a. pabaigoje napoleoninės eros klasicizmo reikšmingiausiu dailininku buvo [[Žakas Luji Davidas]], XIX a. klasikinės dailės tradicijas pratęsė [[Engras|Ž. O. D. Engras]]. Ryškiais XIX a. pradžios prancūzų romantizmo kūrėjais buvo [[Eženas Delakrua]] ir [[Teodoras Žeriko]]. XIX a. viduryje suklestėjo prancūzų realistinė tapyba, kūrė [[Gustavas Kurbė]], [[Kamilis Koro]] ir [[Barbizono mokykla|Barbizono mokyklos]] tapytojai. XIX a. Prancūzijos [[akademizmas|akademizmo]] garsiais tapytojais buvo [[Viljamas Adolfas Bugro]], [[Aleksandras Kabanelis]], [[Žanas Leonas Žeromas]].
[[Vaizdas:Louvre Museum Wikimedia Commons.jpg|thumb|right|280px| [[Luvras]] Paryžiuje XXI a. pradžioje buvo lankomiausiu pasaulio meno muziejumi]]
[[Vaizdas:Eugène Delacroix - La liberté guidant le peuple-2.jpg|thumb|right|200px| [[Delakrua]] paveikslas „[[Laisvė barikadose]]“ (1830 m.) ]]
XIX a. pabaigoje Prancūzijoje susiformavo impresionistinė dailė, kurios garsiausiais atstovais buvo [[Eduaras Manė]], [[Klodas Monė]], [[Ogiustas Renuaras]], [[Kamilis Pisaro]], [[Edgaras Dega]]. Po to sekė neoimpresionistinė dailės fazė, kurią atstovavo [[Žoržas Sera]], bei postimpresionistiniai tapytojai [[Polis Sezanas]], [[Polis Gogenas]] ir [[Anri de Tulūz-Lotrekas]]. XIX a. pabaigoje kūrė primityvistas [[Anri Ruso]], simbolistinės krypties tapytojai ([[Odilon Redon|Odilonas Redonas]], [[Gustavas Moro]] ir [[nabiai|nabių]] grupės dailininkai). Tuo metu iškilo Prancūzijos skulptūros menas. Skulptorius [[Ogiustas Rodenas]] tapo garsiausiu moderniųjų laikų Europos skulptoriumi, garsėjo skulptoriai [[Aristidas Majolis]], [[Antuanas Burdelis]].
 
XX a. pirmojoje pusėje Paryžius tapo pasaulio meno centru. Jame susiformavo modernistinio meno srovės [[fovizmas]], [[kubizmas]], [[siurrealizmas]]. Daug Prancūzijos XX a. dailininkų vertinami vienais reikšmingiausių XX a. menininkų. Tai [[Anri Matisas]], [[Žoržas Brakas]], [[Marselis Diušanas]], [[Roberas Delonė]], [[Fransis Pikabija]], [[Fernanas Ležė]], [[Morisas Utrilo]] ir kiti. Po antrojo pasaulinio karo Paryžiaus reikšmė meno pasaulyje sumenko. XX a. antroje pusėje Prancūzijos dailę atstovavo [[Balthus]], [[Žanas Diubufė]], [[Ivas Kleinas]], [[Nikė de San Fal]].
 
Paryžiuje įsikūręs lankomiausias pasaulio meno muziejus − [[Luvras]]. Kiti vieni populiariausių muziejų: [[Orsė muziejus]] ir [[Pompidu centras]] Paryžiuje.
 
=== Muzika ===
 
Prancūzija ilgai buvo laikoma [[Europa|Europos]] [[menas|meno]] ir [[muzika|muzikos]] centru. Šalis turi įvairią vietinę liaudies muziką, taip pat stilius, kuriuos sukūrė imigrantai iš [[Afrika|Afrikos]], [[Lotynų Amerika|Lotynų Amerikos]] ir [[Azija|Azijos]]. Paryžiaus Dievo Motinos katedroje XII a. pabaigoje dirbo vieni iš anksčiausiai vardais žinomų Europos kompozitorių [[Leoninas]] ir [[Perotinas]]. XIV a. garsėjo poetas ir kompozitorius [[Gijomas de Mašo]].
[[Vaizdas:Camille Saint-Saëns.jpg|thumb|right|130px||Vienas iš žymiausių pasaulio kompozitorių – [[Šarlis Kamilis Sen Sansas]]]]
Klasikinės muzikos srityje, Prancūzijoje kūrė daug žymių kompozitorių. XVII a. svarbiausiu Prancūzijos baroko kompozitoriumi buvo iš Italijos kilęs [[Žanas Batistas Liuli]]. Po jo garsiais baroko kompozitoriais buvo [[Markas Antuanas Šarpantjė]], [[Fransua Kuperenas]], [[Žanas Filipas Ramo]]. XIX a. [[romantizmas|romantizmo]] epochos metu iš Prancūzijos iškilo keletas garsių kompozitorių. Tai [[Hektoras Berliozas]], [[Žoržas Bizė]], [[Šarlis Guno]], [[Žakas Ofenbachas]], [[Kamilis Sen Sansas]], [[Danielis Oberas]], [[Žiulis Masnė]], [[Emanuelis Šabrijė]], [[Leo Delibas]]. Prancūzijoje kūrė iš Italijos kilęs [[Luidžis Kerubinis]] ir iš Belgijos kilęs [[Sezaras Frankas]]. XIX ir XX a. sandūroje kūrė [[Klodas Debiusi]], [[Morisas Ravelis]], [[Gabrielis Forė]], [[Erikas Sati]], [[Polis Diuka]]. XX a. elektroninės muzikos pionieriumi buvo [[Edgaras Varezas]], išgarsėjo kompozitoriai [[Fransis Pulenkas]], [[Olivjė Mesianas]], [[Pjeras Bulezas]].
 
Šiuolaikinė populiarioji muzika yra prancūzų [[hip hopas]], [[elektroninė muzika]] ir [[popmuzika]]. Vienas žinomiausių prancūzų [[elektroninė muzika|elektroninės muzikos]] atlikėjų yra [[Jean Michel Jarre|Žanas Mišelis Žaras]], kurio muzika pasiekė plačią prancūzų auditoriją. Prancūzų elektroninės muzikos atlikėjai „[[Air]]“, „[[Daft Punk]]“, [[Laurent Garnier]], [[David Guetta]], „[[Stromae]]“ ir „[[Justice]]“ sulaukė sėkmės tiek lokaliu, tiek tarptautiniu mastu. Dainininkės [[Mylène Farmer]], [[Patricia Kaas]], [[Nolwenn Leroy]] gerai žinomos frankofoniškame pasaulyje.
 
=== Sportas ===
Prancūzijoje [[1938]] m. vyko [[III pasaulio futbolo čempionatas]], [[1960]] m. – [[I Europos futbolo čempionatas]], [[1984]] m. – [[VII Europos futbolo čempionatas]], [[1998]] m. – [[XVI pasaulio futbolo čempionatas]], [[2016]] m. [[XV Europos futbolo čempionatas]].
 
== Kita informacija ==
* [[Prancūzijos ryšiai]]
* [[Prancūzijos transportas]]
* [[Prancūzijos ginkluotosios pajėgos]]
* [[Prancūzijos tarptautiniai santykiai]]
* [[Prancūzijos šventės]]
* [[Prancūzijos sportas]]
 
== Šaltiniai ==
{{Išnašos|2}}
 
== Nuorodos ==
{{Vikiseserys|France}}
{{portal}}
 
* [http://www.service-public.fr/etranger/english.html Internetinė svetainė apie Prancūziją] (anglų, ispanų, prancūzų ir vokiečių k.)
* [http://us.franceguide.com/ Prancūzijos gidas: informacija turistams] {{en-icon}}
* [http://www.cocorico.com/ Internetinė svetainė apie Prancūzijos kultūrą] {{fr-icon}}
 
{{Europa}}
{{ES_šalys}}
{{NATO}}
 
{{SavStr}}
{{verta}}
 
[[Kategorija:Prancūzija| ]]
[[Kategorija:Valstybės]]
Anoniminis naudotojas