Lenkija: Skirtumas tarp puslapio versijų

1 270 pridėta baitų ,  prieš 1 metus
nėra keitimo aprašymo
Lenkijos ištakos siekia 966 m., kai dabartinių Lenkijos žemių valdovas [[Mieško I]] pasikrikštijo. 1025 m. įkurta [[Lenkijos karalystė]], o 1569 m. apsijungė su [[Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė|Lietuvos Didžiąja Kunigaikštyste]] į [[Abiejų Tautų Respublika|Abiejų Tautų Respubliką]] (ATR), kuri iki XVII a. buvo plotu ir gyventojų skaičiumi viena didžiausių Europos valstybių. ATR tapo pirmąja šalimi Europoje [[1791]] m. [[gegužės 3]] d. išleidusi [[Gegužės 3 konstitucija|rašytinę konstituciją]]. Po [[ATR padalijimai|padalijimų]] Lenkija liovėsi egzistavusi ir savo nepriklausomybę atkūrė tik 1918 m. [[Nacių Vokietija]]i užpuolus Lenkiją 1939 m. prasidėjo [[Antrasis pasaulinis karas]]. Po dviejų savaičių rytinę Lenkijos dalį užėmė [[SSRS]], išeivijoje buvo paskelbta vieninga [[vyriausybė tremtyje]]. Karo metais žuvo daugiau nei šeši milijonai žmonių. Po karo [[1947]] m. [[SSRS]] iniciatyva įkurta SSRS satelitinė [[Lenkijos liaudies respublika]]. Dar XX a. devintajame dešimtmetyje Lenkijoje išpopuliarėjo [[Solidarumas|Solidarumo judėjimas]] ir 1989 m. buvo atkurta suvereni demokratinė Lenkijos respublika.
 
38 mln. gyventojų turinti šalis yra 6-a [[Europos Sąjunga|Europos Sąjungos]] ir 37-a pasaulio šalis pagal gyventojų skaičių. Lenkija yra [[demokratija|demokratinė]] [[pusiau prezidentinis valdymas|pusiau prezidentinėparlamentinė respublika]], Europos Sąjungos (nuo 2004 m.), [[NATO]] (nuo 1999 m.), Europos Tarybos, [[Višegrado grupė]]s, [[Šengeno zona|Šengeno zonos]], [[Pasaulio prekybos organizacija|Pasaulio prekybos organizacijos]], [[Trijų jūrų iniciatyva|Trijų jūrų iniciatyvos]] ir [[JTO]] narė. Aštunta pagal dydį ir viena sparčiausiai augančių ekonomikų Europos Sąjungoje; [[Varšuvos vertybinių popierių birža]] didžiausia Centrinėje Europoje. Šalies labai aukštas [[Žmogaus socialinės raidos indeksas]] (34-as). Lenkijoje nemokamas aukštasis mokslas, valstybės finansuojama socialinė apsauga ir nemokama medicinos prieiga visiems piliečiams. Šalyje yra 15 [[UNESCO pasaulio paveldo sąrašas|UNESCO pasaulio paveldo sąrašo]] objektų, iš jų 14 – kultūros objektai.
 
== Istorija ==
[[Vaizdas:Szczecin filharmonia (2).jpg|thumb|[[Ščecinas|Ščecino]] filharmonija]]
{{Pagr|Lenkijos kultūra}}
Lenkijos kultūra glaudžiai siejasi su tūkstantmete šalies istorija, kurios eigoje grynasis slaviškasis koloritas buvo praturtintas kitų kultūrų, ypač germaniškosios, lotyniškosios, bizantiškosios, taip pat įtaką darant ir šalyje gyvenusioms etninėms grupėms ir mažumoms. Lenkija nuo seno buvo laikoma svetinga užsienio menininkams ir atvira kitose šalyse paplitusioms kultūros ir meno madoms. XIX-XX a. Lenkijos skiriamas dėmesys kultūros pažnai dažnai būdavo precedentu politinei ir ekonominei veiklai. Šie veiksniai prisidėjo prie Lenkijos meno įvairiapusiškumo su visais jo niuansais.
 
=== Sportas ===
Lenkijoje itin populiarūs [[tinklinis]] ir [[futbolas]]. Šalis turi turtingą dalyvavimo šių sporto šakų varžybose istoriją. Kitos šalyje populiaros sporto šakos - [[lengvoji atletika]], [[krepšinis]], [[rankinis]], [[boksas]], [[maišyti kovos menai]], [[motociklų sportas]], [[šuoliai su slidėmis]], sportinis slidinėjimas, [[ledo ritulys]], [[tenisas]], [[fechtavimas]], [[plaukimas]] ir [[sunkumų kilnojimas]]. Tarp žymiausių lenkų sportininkų - [[Robert Lewandowski]], [[Lukas Podolski]], [[Zbigniew Boniek]], [[Joanna Jędrzejczyk]], [[Marcin Gortat]], [[Robert Kubica]], [[Agnieszka Radwańska]], [[Kamil Stoch]], [[Justyna Kowalczyk]] ir [[Irena Szewińska]].
 
[[2012]] m. Lenkijoje ir Ukrainoje vyko [[XIV Europos futbolo čempionatas]].
 
9 606

pakeitimai