[[Vaizdas:Chateau Wood Ypres 1917.jpg|thumb|180px|Ipras, 1917 m. Po mūšio. Chateau miško likučiai]]
'''Pirmasis pasaulinis karas''' (arbaiki Antrojo pasaulinio karo vadintas '''''DidysisDidžiuoju karaskaru, Didžkarisarba Didžkariu''''') – vienas iš [[Pasauliniai karai|pasaulinių karų]], vykęs [[1914]] m. [[liepos 28]] d. – [[1918]] m. [[lapkričio 11]] d. daugiausia [[Europa|Europoje]] (taip pat [[Artimieji Rytai|Artimuosiuose Rytuose]], [[Afrika|Afrikoje]] ir Rytų [[Azija|Azijoje]]), kurio metu žuvomobilizuota viršbuvo 1270 mln. karių, iš jų 60 - europiečių.{{sfn |Keegan |1998 |p=8}}{{sfn |Bade |Brown |2003 |pp=167–168}}. Skaičuojama, kad karas tiesiogiai pareikalavo 9 mln. kariavusiųjų ir 7 mln. civilių žūčių. Dar tarp 50 ir 100 milijonų žmoniųbuvo nužudyti kelių genocidų metu ar mirė dėl [[Ispaniškasis gripas|gripo epidemijos 1918-aisiais]], kur karas buvo lemtingas faktorius.<ref>{{cite book |last1=Williams |first1=Rachel |title=Dual Threat: The Spanish Influenza and World War I |date=2014 |publisher=Trace: Tennessee Research and Creative Exchange |location=University of Tennessee Thesis |pages=4–10 |url=https://trace.tennessee.edu/cgi/viewcontent.cgi?referer=https://www.google.com/&httpsredir=1&article=2761&context=utk_chanhonoproj |accessdate=10 September 2018}}</ref> Karinius nuostolius padidino technologiniai ir pramoniniai pokyčiai bei užsitęsęs [[pozicinis karas]]. Tai buvo vienas kruviniausių konfliktų žmonijos istorijoje, sukėlęs didelių politinių pokyčių, tarp kurių - 1917–1923 m. revoliucijos, vykusios daugelyje į karą įsitraukusių šalių. Neišspręsti ginčai ir priešiškumas karinio konflikto pabaigoje lėmė [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] kilimą 20 m. vėliau.{{sfn |Willmott |2003 |p=307}}
Šis pavadinimas istoriografijoje įsitvirtino tik prasidėjus [[Antrasis pasaulinis karas|Antrajam pasauliniam karui]] 1939 m. ir pakeitė iki tol [[Tarpukaris|TarpukaryjeTarpukariu]] šis karasvartotą vadintasDidžiojo Didžiuojukaro karuterminą.
Iš pradžių karas prasidėjo tarp [[Centrinių valstybių sąjunga|Centrinio bloko imperijų]] – Vokietijos bei Austrijos-Vengrijos – iš vienos pusės ir [[Antantė]]s valstybių – Prancūzijos, D. Britanijos, Rusijos bei Serbijos iš kitos pusės. Abi pusės planavo trumpą manevrinį karą. Prieš savo norą karo auka tapo Belgija, į kurią pagal Šlyfeno planą (''Schlieffenplan'') įsiveržė Vokietija, nepaisydama šios šalies neutraliteto. Karo metu į Vidurio Europos imperijų pusę stojo Osmanų imperija ir Bulgarija, o į Antantės pusę – Italija, Japonija, Portugalija, [[Rumunija]] bei JAV. Iki karo pabaigos į jį įsitraukė 25 valstybės ir jų kolonijos, kuriose iš viso gyveno 1,35 milijardai žmonių, t. y. apie 1/4 tuometinio pasaulio gyventojų.
