Veimaro respublika: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 95:
1923-ais, Stresemann stabilizavo Vokietijos piniginę valiutą po stiprios infliacijos. Jis taip pat sugebėjo susitarti su Amerika dėl paskolų sistemos, kuri padėjo Vokietijos ekonomikai atsigauti ir pajėgti mokėti reparacijas. Ši ekonomikos stabilizavija numalšino politinę įtampą ir skatino investorius vėl pasitikėti galima Vokietijos verslų sekme. Vienas iš sėkmingiausių Stresemann sprendimų buvo naujos stabilios valiutos įvedimas - Rente markės spalį 1923-ais.
 
Dawes planas buvo sukurtas 1924-ais tam, kad Vokietija pajėgtų sumokėti reikiamą skolą sąjungininkėms. Pagal jo sąlygas, Amerikos bankai sutiko paskolinti pinigų Vokietijos bankams reparacijos išmokėti - iš viso 40 milijonų svarų. Taip pat buvo įkurtas Vokietijos nacionalinis bankas, prižiūrimas sąjungininkių. Vokietijai buvo suteikta tarptautinė 800 milijonų vertės paskola ekonominei situacijai pagerinti. Iš viso šalis tuo metu gavo du kartus daugiau pinigų, negu reikėjo sumokėti reparacijomis. Šis sprendimas kai kurių istorikų matomas kaip pavojaus signalas - A. J. P. Taylor teigia, kad Vokietijos ekonomika būtų atsigavusi ir be Amerikos paskolų, tačiau būtent dėl šių paskolų ji vėliau susmuko didžiosios depresijos metais.
 
''Kiti pasiekimai ekonomikoje:''
* sumažėjęs nedarbingumas;
* nauji namai, keliai;
* patobulintos technologijos;
* pritrauktos investicijos iš užsienio;
* du kartus padidėjusi industrinė gavyba;
* 40 procentų padidėjęs eksportas;
* pakilę valandiniai atlyginimai;
* nauji metodai agrikultūroje;
* įsteigti fabrikai, kompanijos.
 
''Nesekmės:''
Dawes planas buvo sukurtas 1924-ais tam, kad Vokietija pajėgtų sumokėti reikiamą skolą sąjungininkėms. Pagal jo sąlygas, Amerikos bankai sutiko paskolinti pinigų Vokietijos bankams reparacijos išmokėti - iš viso 40 milijonų svarų. Taip pat buvo įkurtas Vokietijos nacionalinis bankas, prižiūrimas sąjungininkių. Vokietijai buvo suteikta tarptautinė 800 milijonų vertės paskola ekonominei situacijai pagerinti. Iš viso šalis tuo metu gavo du kartus daugiau pinigų, negu reikėjo sumokėti reparacijomis. Šis sprendimas kai kurių istorikų matomas kaip pavojaus signalas - A. J. P. Taylor teigia, kad Vokietijos ekonomika būtų atsigavusi ir be Amerikos paskolų, tačiau būtent dėl šių paskolų ji vėliau susmuko didžiosios depresijos metais.
* nukritusios fermų bei grūdų kainos lėmė sunkesnes gyvenimo sąlygas ūkininkams;
* raudonas prekybos balansas;
* grūdų gavyba vis dar siekė tik 75 procentus 1913-ųjų lygio;
* didelė socialinės priežiūros kaina;
* ekonomikos augimas pradėjo lėtėti 1927-ais;
* mažai vidinių investicijų;
* užjūrio eksportai buvo mažesni negu importai;
* susiformavę karteliai nebuvo pakankamai kontroliuojami vyriausybės.
 
=== Užsienio ryšiai ===
eilutė 105 ⟶ 124:
 
=== Politika ===
Nors Stresemann'o laikotarpiu nebuvo panaikintos visos Veimaro respublikos silpnybės, demokratija tuo metu buvo palyginus stabili. 1925-aisiais metais įvykusių prezidento rinkimų metu buvo išrinktas HeidenburgHindenburg'as - dešiniųjų pažiūrų konservatorius. Jo kadencija patenkino kitus konservatyviuosius bei suteikė naujos dvasios respublikai. Tačiau proporcinė balsavimo sistema vis dar nesuteikė stiprybės parlamente - nei viena partija nesugebėjo gauti daugumos balsų, ir visos buvo priverstos burtis į trumpai išgyvenusias koalicijas. Dauguma koalicijų išlikdavo tik metus, kas sumažino pasitikėjimą nauja sistema vokiečių akyse.
 
=== Kultūra ===
Veimaro respublikos metais ypač klestėjo įvairios meno rūšys, buvo sukurta daug svarbių darbų. Iškilo ''Bauhaus'' architektūros stilius, vertinantis funktionalumą. Žymūs rašytojai - Thomas Mann, Hans Grimm, Arnold Zweig, E. Maria Remarque, Alfred Döblin - tapo žymūs visame pasaulyje. Vyriausybė subsidijavo parodas, meno darbus, leisdama menininkams save išreikšti. Kultūra buvo paveikta ir tarptautinių madų - klestėjo džiazas, užsienio kūryba. Berlynas tapo vienas iš Europos kultūros centrų. Kai kurie šiame etape įžvelgė minusų - konservatyvioji visuomenės dalis bijojo supanašėjimo su Vakarais bei tradicinių vertybių praradimo. Tačiau apskritai šis periodas gali būti laikomas vienu pačių moderniausių Vokietijos istorijoje.
 
=== Veimaro respublikos žlugimo priežastys ===