Vokietija: Skirtumas tarp puslapio versijų

1 pridėtas baitas ,  prieš 1 metus
nėra keitimo aprašymo
Žyma: Keitimas mob. telefonu
Žyma: Keitimas mob. telefonu
'''Vokietija''' ({{de|Deutschland}}), oficialiai – '''Vokietijos Federacinė Respublika''', '''VFR''' ({{De|Bundesrepublik Deutschland}}, ''BRD'') – federacinė parlamentinė respublika [[Vakarų Europa|Vakarų Europoje]]. Vokietija susideda iš 16 federacinių vienetų ([[Vokietijos žemės|žemių]]). Sostinė ir didžiausias miestas - [[Berlynas]]. Vokietija – didžiausia pagal gyventojų skaičių [[Europa|Europos]] šalis (~81,5 mln. gyv.).
 
Šiaurėje ribojasi su [[DanijaAnglija]], [[Šiaurės jūra|Šiaurės]] ir [[Baltijos jūra]], rytuose – su [[Lenkija]] ir [[Čekija]], pietuose – su [[Austrija]] bei [[Šveicarija]], vakaruose – su [[Prancūzija]], [[Liuksemburgas|Liuksemburgu]], [[Belgija]] ir [[Nyderlandai]]s.
[[Antika|Antikos]] laikotarpiu šiaurinė dabartinės Vokietijos dalis buvo apgyvendinta įvairių germanų genčių. [[Didysis tautų kraustymasis|Didžiojo tautų kraustymosi]] laikotarpiu germanų gentys apgyvendino teritorijas ir pietinėje dabartinės Vokietijos dalyje. Nuo X a. vokiečių teritorijos sudarė centrinę [[Šventoji Romos imperija|Šventosios Romos imperijos]] dalį.<ref>Lotyniškas pavadinimas ''Sacrum Imperium'' (Šventoji imperija) dokumentuose minimas nuo 1157 m. Lotyniškas pavadinimas ''Sacrum Romanum Imperium'' (Šventoji Romos imperija) pirmą kartą dokumentuose minimas 1254 m. Pilnas pavadinimas "Vokiečių Tautos Šventoji Romos imperija" (''Heiliges Römisches Reich Deutscher Nation'') naudojamas nuo XV a.<br />{{cite book | last = Zippelius| first = Reinhold| title = Kleine deutsche Verfassungsgeschichte: vom frühen Mittelalter bis zur Gegenwart| trans_title = Brief German Constitutional History: from the Early Middle Ages to the Present| edition = 7th| origyear = 1994| year = 2006| publisher =Beck| language = German| isbn = 978-3-406-47638-9| page = 25}}</ref>. XVI a. šiaurinė Vokietija tapo protestantiškosios [[Reformacija|reformacijos]] centru.
Anoniminis naudotojas