Kražių skerdynės: Skirtumas tarp puslapio versijų

[[Vaizdas:Kraziai20.JPG|thumb|right|[[Kražių Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčia|Kražių bažnyčia]]]]

[[Vaizdas:Kraziai22.JPG|thumb|Atminimo bareljefas Kražių skerdynėms]]

'''Kražių skerdynės''' – [[1893]] m. [[Rusijos imperija|Rusijos imperijos]] administracijos susidorojimas [[Kražiai|Kražiuose]] su Kražių parapijos tikinčiaisiais, pasipriešinusiais valdžiai, gyventojų [[katalikas|katalikų]] susirėmimas su Rusijos caro [[kazokai]]s.

 

== Konfliktas ==

[[1892]] m. [[gruodžio 24]] d. caro valdžia uždarė [[Kražių Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčia|Kražių benediktinių vienuolyną]]. Norėjo uždaryti ir nugriauti [[Kražių Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčia|Kražių Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčią]], panaikinti kapines. Tikintieji prašė [[Vilniaus generalgubernatorius|Vilniaus generalgubernatoriaus]] paversti ją parapijos bažnyčia vietoj medinės, statytos [[1809]] m. Šv. Mykolo bažnyčios; pastarąją prašė leisti pertvarkyti į kapų [[koplyčia|koplyčią]]. Dėl to kražiškiai kreipėsi į administracines įstaigas, Vilniaus generalgubernatorių, carą (vien jiems parašė 8 prašymus), kitų šalių valdovus, vyskupus, arkivyskupą. Aukštesnieji dvasininkai, tarp jų vyskupas [[Mečislovas Paliulionis]] ir Kražių klebonas, kuris nenorėjo keisti parapijos žemės, jų neparėmė.

 

== Skerdynės ==

[[Vaizdas:Juozas Rimgaila Kazimiero.PNG|thumb|left|170px|Kražių bažnyčios gynėjas bajoras Juozas Rimgaila]]

Vadovauti bažnyčios uždarymui [[lapkričio 21]] d. į Kražius atvyko [[Kauno gubernatorius]] [[Nikolajus Klingenbergas]] su keliais valdininkais, 70 policininkų ir žandarų. Gubernatorių tikintieji sutiko su caro ir carienės portretais, prašė bažnyčios uždarymą atidėti, kol bus gautas caro atsakymas. N. Klingenbergas įsakė policininkams išvaryti iš bažnyčios žmones, kurių ten buvo apie 400. Kražiškiai pasipriešino ir policininkus nugalėjo.

 

 

== Atgarsiai ==

Dėl kilusio didelio visuomenės pasipiktinimo – įvykį ir teismą aprašė liberalioji Rusijos spauda – [[caras]] [[Nikolajus II]] katorgą pakeitė kalėjimu, kitas bausmes panaikino. Bažnyčia buvo uždaryta, bet nenugriauta, vėl pradėjo veikti [[1910]] m.