Senųjų Trakų piliakalnis: Skirtumas tarp puslapio versijų

== Gyvenvietė ==

Į pietus nuo piliavietės, 2 ha plote yra papėdės gyvenvietė, tyrinėta [[1995]]–[[1996]] m. Joje rastas iki 1,5 m storio [[XIV a.]] [[kultūrinis sluoksnis]] su geležiniais [[arbaletas|arbaletiniais]] strėlių antgaliais, [[peilis|peiliais]], [[yla|ylomis]], [[pentinas|pentinų]], grandininių šarvų fragmentais, [[žalvaris|žalvarinėmis]] [[segė]]mis, pakabučiais, [[apyrankė]]mis, [[auskaras|auskaru]], kryželiu, akmeniniais [[galąstuvas|galąstuvais]], žiesta [[keramika]].

== Istorija ==

Trakų pilies istorija nėra labai aiški, nes iki šiol nesutariama, kuri – Senųjų ar dabartinių Naujųjų [[Trakų pilis]] minima XIV a. pabaigoje. [[Kęstutis|Kęstučiui]] priklausanti Trakų pilis paminėta [[1375]] m., kai [[kryžiuočiai]] žygio į Lietuvą metu priešais pilį buvo įsirengę nakties stovyklą. [[1377]] m. vasario mėnesį jie puolė naują Trakų pilį. [[1382]] m. [[liepos 20]] d. pilis pasidavė kryžiuočių remiamam [[Jogaila]]i, kuris ją atidavė [[Skirgaila]]i. Netrukus Kęstutis nesėkmingai ją bandė atsiimti. [[1383]] m. [[rugsėjo 12]] d. pilis po mūšio, kurio metu ją iš dviejų pusių daužė [[bombarda|bombardos]], pasidavė kryžiuočių remiamam [[Vytautas|Vytautui]]. Jam paremti kryžiuočiai pilyje paliko Jono Rabės vadovaujamą 60 vyrų įgulą. Pilį po poros savaičių puolė Jogailos ir Skirgailos vadovaujama Lietuvos kariuomenė. Po 6 savaičių (nuo [[rugsėjo 24]] iki [[lapkričio 3]] d.) trukusios apgulos, kurios metu buvo naudojamos mūro griovimo mašinos, pilis pasidavė, kryžiuočių įgula pasitraukė į [[Prūsija|Prūsiją]]. Pilis buvo smarkiai apgriauta, nuvirto virvės ilgio (17 m) jos sienos dalis. [[1390]] m. kryžiuočiams puolant [[Vilnius|Vilnių]], pilį sudegino Skirgaila. [[1405]] m. didysis kunigaikštis Vytautas pilį atidavė benediktinų vienuolynui, pastatė bažnyčią.