Armija Krajova: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 48:
[[Vaizdas:19440712 soviet and ak soldiers vilnius.jpg|thumb|Armija Krajova ir sovietų kariai Vilniuje, 1944 m. liepa]]
 
'''Armija Krajova''' ({{pl|Armia Krajowa}}, ''AK'' – Krašto armija) – [[Lenkijos emigracinė vyriausybė|Lenkijos emigracinei vyriausybei]] Londone pavaldi karinė organizacija Vokietijos okupuotoje Lenkijoje ir didžiausia karinė pasipriešinimo organizacija, veikusi [[2PK|Antrojo pasaulinio karo]] metu Europoje. <ref>{{cite web | last = | first = | title = Poles under German Occupation | url = http://www.en.truthaboutcamps.eu/poles-and-occupation | publisher = Institut für Nationales Gedenken | date = | accessdate = 2014-05-19}}</ref> Siekė atkurti nepriklausomą Lenkijos valstybę [[1939]] m. sienomis, formaliai priklausė antinacinei koalicijai. VokiečiųArmija užimtojeKrajovai Lietuvosvadovavo teritorijojeVyriausioji užsiėmėkomendantūra.<ref>A.Bubnys. lietuvių[https://www.vle.lt/Straipsnis/Armija-Krajova-65509 genociduArmija irKrajova]. terorizavimu,In: banditizmuVisuotinė irlietuvių plėšikavimuenciklopedija.</ref>
 
Armija Krajowa kovojo ne tik su okupacine vokiečių kariuomene, tačiau ir su kitomis pasipriešinimo naciams grupėmis, tarp jų ir žydų<ref>''Resistance''. In: Dinah L. Shelton (ed.) Encyclopedia of Genocide and Crimes Against Humanity. I-S. Vol.2. P.902</ref>, lietuvių.<ref>Saulius Jakučionis [https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/vilniaus-rajono-savivaldybe-pavadino-gatve-armija-krajova-kovojusio-rezisieriaus-vardu.d?id=74225446 Vilniaus rajono savivaldybė pavadino gatvę „Armija Krajova“ kovojusio režisieriaus vardu] 2017 m. kovo 31 d. delfi.lt</ref>
 
== Istorija ==
Įkurta 1939 m. [[lapkričio 13]] d., performavus Tarnybą Lenkijos pergalei (''Służba Zwycięstwu Polski'', įkurta 1939 m. [[rugsėjo 27]] d.) į Ginkluotos kovos sąjungą (''Związek Walki Zbrojnej''). [[1942]] m. [[vasario 14]] d. Lenkijos vyriausiojo ginkluotųjų pajėgų vado įsakymu pavadinta ''Armia Krajowa''.
 
1944 m. AK gretose kovojo apie 200 000<ref>''Polish Government-in-Exile'' In: Walter Laqueur (ed.) The Holocaust Encyclopedia. New Haven: Yale University Press, 2001. P.482</ref> - 400 000<ref>''Poland, Role in the War'' In: Dr. Spencer C. Tucker (ed.) WORLD WAR II. A Student Encyclopedia. Vol.1. Santa Barbara: Abc Clio, 2005. P.1025</ref> karių.
Nors AK save laikė antihitlerinės koalicijos nare, tačiau [[Vilniaus kraštas|Vilniaus krašte]] ji praktiškai su vokiečiais nekovojo. AK padėjo vokiečiams apsaugoti savo užnugarį, ypač geležinkelį, nuo [[raudonieji partizanai|raudonųjų partizanų]]. AK būrius bendradarbiauti skatino ginkluotės trūkumas, o vokiečius – intensyvėjančios raudonųjų partizanų diversijos, nuo kurių patys jau nepajėgė apsisaugoti. AK, siekdama nuslėpti savo bendradarbiavimą su vokiečiais, [[1944]] m. liepos mėn. suorganizavo operaciją [[Operacija Aušros vartai|„Ostra Brama“]]. <ref>[http://www.xxiamzius.lt/numeriai/2004/07/08/liter_02.html Apie knygą „Armija krajova Lietuvoje“ // XXI amžius, 2004-07-08]</ref>
 
1944 m. rugpjūčio 1 d. Raudonajai armijai priartėjus prie Vyslos šalia Varšuvos, emigracinės vyriausybės nurodymu Armija Krajova organizavo Varšuvos sukilimą, siekdama perimti miestą dar prieš užimant jį sovietams. Sovietams atsisakius padėti sukilėliams po 63 d. sukilimą naciai numalšino, o miestas buvo praktiškai visiškai sugriautas. AK paleista [[1945]] m. [[sausio 19]] d. vyriausiojo komendanto įsakymu, nors dalis karių liko kovoti ir su sovietine okupacija.
 
=== Lietuvoje ===
Dėl sovietų masinių areštų 1941 m. pavasarį lenkų pogrindis Vilniaus krašte buvo silpnas. Pirmieji Armijos Krajovos daliniai Lietuvoje susiformavo tik 1943 m. viduryje.<ref>Č.Iškauskas. [https://www.delfi.lt/archive/ciskauskas-lenkai-ir-lietuviai-nesutare-net-karo-metais.d?id=59415553 Lenkai ir lietuviai nesutarė net karo metais...] 2012 m. rugsėjo 2 d. delfi.lt</ref> 1943-1944 m. Armijos Krajovos daliniuose Vilnijoje buvo 17-18 tūkst. karių.<ref>Arūnas Bubnys. [http://genocid.lt/Leidyba/6/arunas6.htm NKGB–NKVD prieš lenkų pogrindį Lietuvoje 1944 m. antroje pusėje–1945 m. pirmoje pusėje]</ref> Armijos Krajovos Vilniaus apygardos komendantu buvo A. Krzyżanowskis (1941-1944).<ref>A.Bubnys. [https://www.vle.lt/Straipsnis/Armija-Krajova-65509 Armija Krajova]. In: Visuotinė lietuvių enciklopedija.</ref>
 
Nors AK save laikė antihitlerinės koalicijos nare, tačiau [[Vilniaus kraštas|Vilniaus krašte]], skirtingai nei Lenkijoje, ji praktiškai su vokiečiais nekovojo ar net bendradarbiavo su vokiečių administracija. AK padėjo vokiečiams apsaugoti savo užnugarį, ypač geležinkelį, nuo [[raudonieji partizanai|raudonųjų partizanų]]. AK būrius bendradarbiauti skatino ginkluotės trūkumas, o vokiečius – intensyvėjančios raudonųjų partizanų diversijos, nuo kurių patys jau nepajėgė apsisaugoti. AK,Lietuvoje siekdamaArmija nuslėptiKrajova savoįvykdė bendradarbiavimąir sukarinių vokiečiaisnusikaltimų, [[1944]] m.tarp lieposkurių mėn.didžiausias suorganizavo operaciją- [[Operacija Aušros vartai|„OstraDubingių Brama“žudynės]]. <ref name=krajova>Mindaugas Jackevičius [httphttps://www.xxiamziusdelfi.lt/numeriainews/2004daily/07lithuania/08/liter_02vilniaus-r-savivaldybe-ir-lenku-sajunga-nutare-mineti-armijos-krajovos-bandyma-paimti-vilniu.htmld?id=47532557 ApieVilniaus knygąr. „Armijasavivaldybė krajovair Lietuvoje“Lenkų //sąjunga XXInutarė amžius,minėti 2004-07-08Armijos Krajovos bandymą paimti Vilnių] 2011 m. liepos 13 d. delfi.lt</ref>
 
1944 m. vasario 13 d. įkūrus Vietinę lietuvių rinktinę, 7 jos batalionai buvo permesti į Vilniaus kraštą kovoti su Armija Krajova ir sovietų partizanais. Nepalaikomi vokiečių VLK daliniai 1944 m. gegužės mėn. pralaimėjo gerai ginkluotai Armijai Krajovai, o netrukus VLK buvo išformuota.
 
[[1944]] m. liepos mėn. Armija Krajova suorganizavo operaciją [[Operacija Aušros vartai|„Ostra Brama“]].<ref>[http://www.xxiamzius.lt/numeriai/2004/07/08/liter_02.html Apie knygą „Armija krajova Lietuvoje“ // XXI amžius, 2004-07-08]</ref> Siekta dalyvauti užimant Vilnių ir taip sustiprinti Lenkijos pozicijas po karo išlaikyti rytines Lenkijos teritorijas. Priešiška AK tikslams sovietų vadovybė netrukus po to Armijos Krajovos dalinius nuginklavo ir internavo.<ref>Arūnas Bubnys. [http://genocid.lt/Leidyba/6/arunas6.htm NKGB–NKVD prieš lenkų pogrindį Lietuvoje 1944 m. antroje pusėje–1945 m. pirmoje pusėje]</ref>
Didžiausios galios metu ([[1943]] m. vasarą) AK gretose kovojo apie 380 000 karių, t. sk. 10 000 karininkų.
 
1993 m. Armijos Krajovos veiklą Lietuvoje tyrusi Vyriausybės patvirtinta istorikų ir teisininkų komisija nustatė, kad Armija Krajova Rytų Lietuvoje padarė nusiklatimų žmoniškumui, terorizavo ir žudė civilius, daugiausia lietuvius.<ref name=krajova></ref>Lietuvos Generalinė prokuratūra tiria bylą dėl Armijos Krajovos vaidmens nužudant 273 civilius Pietryčių Lietuvos gyventojus.<ref>BNS.[https://www.delfi.lt/news/daily/world/lenkai-vel-gina-armija-krajova-ir-kaltina-lietuvius.d?id=8103 Lenkai vėl gina Armiją krajova ir kaltina lietuvius]</ref>
AK paleista [[1945]] m. [[sausio 19]] d. vyriausiojo komendanto įsakymu, nors dalis karių liko kovoti ir su sovietine okupacija.
 
== Ginkluotė ==
eilutė 73 ⟶ 84:
 
== Taip pat ==
* [[Dubingių žudynės]]
* [[Turgelių respublika]]
 
eilutė 88 ⟶ 98:
== Nuorodos ==
{{commonscat|Armia Krajowa}}
* [https://www.youtube.com/watch?v=9Pk3J3gpkGY&list=PLD9900EBE01F406BB ArmijaDokumentinis filmas „Armija Krajova Lietuvoje. Istorijos akligatvis” (video)]
 
{{ist-stub}}