Indija: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Viskonsas (aptarimas | indėlis)
→‎Kultūra: atkurtas seniai vandalų ištrintas sakinys
Eilutė 149:
Indija įsikūrusi [[Indomalajų ekozona|Indomalajų ekozonoje]], šaliai priklauso trys [[biologinės įvairovės taškai]]. Indija priskiriama prie 17 valstybių su didžiausia biologine įvairove. Indijoje paplitę 12,2 % visų žuvų, 8,6 % visų žinduolių, 13,7 % visų paukščių, 7,9 % visų roplių, 6 % visų varliagyvių ir 6 % visų žydinčių augalų rūšių.<ref>[https://web.archive.org/web/20130116214754/http://zsi.gov.in/right_menu/Animal_disc/Animal%20Discovery%202011.pdf (PDF)]</ref> Maždaug 21,2 % šalies teritorijos dengia miškai, iš kurių 12,2% vidutiniškai ar labai tankūs. Daug augalų [[endemizmas|endeminiai]]. Buveinės įvairuoja nuo [[tropiniai miškai|tropinių miškų]] [[Andamanų salos]]e, [[Vakarų Ghatai|Vakarų Ghatuose]] ir Šiaurės Rytų Indijoje iki vidutinių platumų spygliuočių miškų Himalajuose. Tarp šių ekstremumų rytinėje Indijos dalyje plyti drėgnieji [[salmedis|salmedžių]] miškai, vidurio ir pietų Indijoje — sausi lapuočių [[didysis tikmedis|tikmedžių]] miškai, vidurio ir vakarų lygumose - erškėčių miškai, kuriuose dominuoja ''[[Vachellia nilotica]]''. [[Melijiniai|Melijiniams]] priklausanti ''[[Azadirachta indica]]'', plačiai Indijos kaimo vietovėse vartojama vaistažolė, yra svarbiausias Indijos medis. Vešlus [[Maldyklinis fikusas|maldyklinio fikuso]] medis, vaizduotas [[Mohendžo Daras|Mohendžo Daro]] antspauduose, teikė [[Gautama Buda|Sidhartai Gautamai]] pavėsį, šiam pasiekus nušvitimą.
 
Daugybė Indijos rūšių kilo iš senosios [[Gondvana|Gondvanos]] taksonų. Nuo Gondvanos prieš daugiau nei 105 mln. metų atskilo [[Indijos plokštė]]. Vėliau sekęs [[Indijos plokštė|žemyninės Indijos]] tektonijistektoninis judėjimas link ir susidūrimas su [[Laurazija|Laurazijos]] masyvu sudarė sąlygas masiniam rūšių migravimui. Dažni vulkaniniai išsiveržimai ir klimato pokyčiai prieš 20 mln. metų sukėlė masinį rūšių išnykimą. Po to į Indiją žinduoliai pateko iš Azijos per du [[zoogeografija|zoogeografinius]] kelius šalia kylančių Himalajų kalnų. Dėl šios priežasties tik 12,6 % žinduolių ir 4,5 % paukščių rūšių yra endeminės, kai tuo tarpu roplių - 45,8 %, varliagyvių — net 55,8%. Tarp kurių - [[Nilgirių langūrai]] ''(Semnopithecus johnii)'', rupūžė ''[[Duttaphrynus beddomii]]'', aptinkami Vakarų Ghatuose. Indijoje gyvena 172 [[Pasaulinė gamtos apsaugos organizacija|Pasaulinės gamtos apsaugos organizacijos]] nykstančiomis pripažintų gyvūnų rūšių.<ref>{{citation|last=Mace|first=G. M.|date=March 1994|title=1994 IUCN Red List of Threatened Animals|work=World Conservation Monitoring Centre|publisher=[[Pasaulinė gamtos apsaugos organizacija]]|isbn=978-2-8317-0194-3|url=https://books.google.com/books?id=dyy0HilL9ecC&pg=PR4}}</ref> Tarp jų − [[azijinis liūtas]], [[bengališkasis tigras]], [[snieginis leopardas]], [[bengalinis grifas]]. Pastaroji rūšis liko per plauką nuo išnykimo dėl galvijų dvėsenoje aptinkamo [[diklofenakas|diklofenako]] vaisto.
 
Indijos laukinei gamtai didelę žalą padarė ekologine prasme pragaištinga pastarųjų dešimtmečių žmogaus veikla. Siekiant kovoti su neigiamu žmogaus poveikiu gamtai [[Indijos nacionaliniai parkai|nacionalinių parkų]] ir [[Saugomos teritorijos Indijoje|saugomų teritorijų]] tinklas, pradėtas kurti dar britų kolonijiniais laikais, buvo reikšmingai išplėstas. 1972 m. Indija priėmė Laukinės gamtos apsaugos įstatymą ir projektą pavadinimu ''Tigras'' laukinei gamtai išsaugoti. Miško apsaugos įstatymas buvo priimtas 1980 m., o 1988 m. - redaguotas. Indijoje įkurta daugiau nei 500 [[laukinių gyvūnų prieglauda|laukinių gyvūnų prieglaudų]] ir 13 [[biosferos rezervatas|biosferos rezervatų]], iš kurių 4 priklauso [[Pasaulio biosferos rezervatų tinklas|Pasaulio biosferos rezervatų tinklui]]. 25 [[šlapynės]] yra saugomos [[Ramzaro kovencija|Ramzaro konvencijos]].