Aukštutinė Mongolija: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Naujas puslapis: {{Regionasd | Spalva = #FF6347 | Tipas = Didžiosios stepės regionas | Pavadinimas = Aukštutinė mongolija<br>(Дээд монгол) | Foto = | Šalis = Kinija (šia... |
SNėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 17:
== Geografija ==
Aukštutinė Mongolija užima teritorijas [[Tibeto plynaukštė]]s šiaurėje, [[Kunlunas|Kunluno kalnyne]]. Regiono centre yra dykumingas [[Caidamo baseinas]] ir [[Kukunoro ežeras]], o aplink juos išsidėstę kalnuotos vietovės. Šiaurėje [[Čiliano kalnai]] skiria regioną nuo [[Hesi koridorius|Hesi koridoriaus]]. Pietuose yra [[Burhan Budai kalnai]], atskiriantys nuo likusios Tibeto plynaukštės ([[Amdas|Amdo]]). Šiaurės vakaruose [[Altuno kalnai]] yra riba su [[Tarimo baseinas|Tarimo baseinu]]. Kai kuriais atvejais regionas priskiriamas Tibeto Amdo regionui.
Čia prasideda [[Geltonoji upė]]. Didžioji dalis regiono beveik negyvenama. Tinkamesnės teritorijos gyventi yra Caidamo baseino pakraščiuose bei prie Kukunoro ežero, kur koncentruojasi visos gyvenvietės: [[Golmudas]], [[Delingha]], [[Ulanas]], [[Mangnajus]] ir kt. Regione yra naftos išteklių.
Eilutė 25:
Seniausia regiono istorija mažai žinoma. Greičiausiai čia gyveno [[čiangai|čiangų]] gentys. Paskutiniaisiais amžiais prieš mūsų erą jį dalinai kontroliavo [[Siongnu]].
III a. subyrėjus [[sianbai|sianbų]] klajoklių imperijai stepėse, dalis jų vadovaujami Tujuhuno iš Murongų klano migravo į Tibeto plynaukštę ir čia rado prieglobstį. Jie kalbėjo [[mongolų kalba]]i gimininga kalba <ref>Vovin, Alexander. 2015. Some notes on the Tuyuhun (吐谷渾) language: in the footsteps of Paul Pelliot. In Journal of Sino-Western Communications, Volume 7, Issue 2 (December 2015).</ref>. Aukštutinėje Mongolijoje 284 m. jie sukūrė savo valstybę, kuri žinoma kaip [[Tujuhunas]] (mong. Тугухунь, tib. ''‘A-zha''). Jos sostinė Fuči buvo į vakarus nuo Kukunoro ežero. Valstybė buvo agresyvi jėga, rengusi grobiamuosius žygius į šiaurės Kiniją, Tibetą, Tarimo baseiną. Jie vystė Hesi koridoriaus ir Tarimo baseino pietinių miestų tinklą, taip turėdami neblogą susisiekimą su vakarinėmis valstybėmis ir padėdami [[Šilko kelias|Šilko kelio]] vystymą.
VII a. išaugus [[Tangų dinastija|Tangų Kinijai]] ir [[Tibeto imperija]]i, Tujuhunų valstybė patyrė nuolatinę grėsmę iš šių dviejų galybių. Kinija siekė kontroliuoti prekybinius kelius su vakarais, todėl netrukus užėmė Šilko kelio miestus. Ilgainiui valstybės teritorijoje prasidėjo karai tarp Kinijos ir Tibeto armijų, o 670 m. Tujuhuną prisijungė Tibetas. Senosios valstybės gyventojų likučiai ilgainiui perėmė [[Tibeto budizmas|Tibeto budizmą]] ir kultūrą. Jie dabar žinomi kaip [[monguorai]] (kin: ''tuzu'').
| |||