Oiratai: Skirtumas tarp puslapio versijų

1 baitas pašalintas ,  prieš 3 metus
S
Tačiau dauguma oiratų liko gyventi Altajaus kalnuose, kur susimaišė su seniau čia gyvenusiais [[naimanai]]s. Iš pradžių juos valdė mongoliška [[Juan dinastija]], tačiau XIV a. viduryje jie suformavo nepriklausomą gentinę sąjungą, vadinamą [[Keturi oiratai]] (''дөрвөн ойрaд''). [[Mongolijos kaganai]] juos nominaliai laikė savo valstybės dalimi, tačiau oiratai buvo nepriklausomi.
 
Valdant Toghanui, oiratai tapo vis svarbesne jėga Mongolų stepėje. Jie puldinėjo savo pietinį kaimyną [[Čagatajaus ulusas|Čagatajaus ulusą]] ir kišosi į Mongolijos kaganų reikalus. Toghano sūnus [[Esenas (oiratai)|Esenas]] 1438 m. paėmė valdžią oiratų tarpe ir tapo iškiliausiu jų istorijoje valdovu. Jis nukariavo [[Mogolistanas|Mogolistaną]], o Mongolijoje į sostą pasodino sau pavaldų kaganą, taip realiai tapdamas visų mongolų valdovu.
 
1455 m. nužudžius Eseną oiratų vienybė žlugo, o sustiprėję mongolų kaganai prijungė jų gyvenamas teritorijas ir juos pavergė. Tai sukėlė oiratų migracijas iš savo gimtųjų vietų ir naujų jų valstybių kūrimą. Apie [[1620]] m. didelė dalis chorosų (ir dalis diorbedų) konsolidavo gentis [[Džungarija|Džungarijoje]] ir [[Ilio slėnis|Ilio slėnyje]], kur įkūrė [[Džungarų chanatas|Džungarų chanatą]]. [[1628]] m. dalis torgutų iš čia pradėjo migracijas į vakarus, kur nusiaubė [[Kazachų chanatas|Kazachų chanatą]]. Galiausiai jie apsistojo Volgos deltoje, kur įkūrė [[Kalmukų chanatas|Kalmukų chanatą]]. Galiausiai [[1636]] m. Tibeto dalailamų pakviesti [[chošutai]] migravo į [[Tibeto plynaukštė|Tibeto plynaukštę]], kur įkūrė [[Chošutų chanatas|Chošutų chanatą]].
47 408

pakeitimai