Oiratai: Skirtumas tarp puslapio versijų

4 baitai pašalinti ,  prieš 3 metus
S
-[[]]: susiliejanti nuoroda
S ({{SavStr}})
S (-[[]]: susiliejanti nuoroda)
Tačiau dauguma oiratų liko gyventi Altajaus kalnuose. Iš pradžių juos valdė mongoliška [[Juan dinastija]], tačiau XIV a. viduryje jie suformavo nepriklausomą gentinę sąjungą, vadinamą [[Keturi oiratai]] (''дөрвөн ойрaд''). Mongolų kaganai juos nominaliai laikė savo valstybės dalimi, tačiau oiratai buvo nepriklausomi.
 
Valdant Toghanui, oiratai tapo vis svarbesne jėga Mongolų stepėje. Jie puldinėjo savo pietinį kaimyną [[Čagatajaus ulusas|Čagatajaus ulusą]] ir kišosi iš Mongolijos kaganų reikalus. Toghano sūnus [[Esenas]] 1438 m. paėmė valdžią oiratų tarpe ir tapo iškiliausiu jų istorijoje valdovu. Jis nukariavo [[Mogolistanas|Mogolistaną]], o Mongolijoje į sostą pasodino sau pavaldų kaganą, taip realiai tapdamas visų mongolų valdovu.
 
1455 m. nužudžius Eseną oiratų vienybė žlugo, o sustiprėję mongolų kaganai prijungė jų gyvenamas teritorijas ir juos pavergė. Tai sukėlė oiratų migracijas iš savo gimtųjų vietų ir naujų jų valstybių kūrimą. Apie 1620 m. didelė dalis chorosų (ir dalis diorbedų) persikėlė į [[Džungarija|Džungariją]] pietuose, kur įkūrė [[Džungarų chanatas|Džungarų chanatą]]. 1628 m. dalis torgutų pradėjo migracijas į vakarus, kur nusiaubė [[Kazachų chanatas|Kazachų chanatą]]. Galiausiai jie apsistojo Volgos deltoje, kur įkūrė [[Kalmukų chanatas|Kalmukų chanatą]]. Galiausiai 1636 m. Tibeto dalailamų pakviesti [[chošutai]] migravo į [[Tibeto plynaukštė|Tibeto plynaukštę]], kur įkūrė [[Chošutų chanatas|Chošutų chanatą]].