Olandų kalba: Skirtumas tarp puslapio versijų

Apie [[1500]] m. baigė formuotis dabartinė olandų kalba. Tiesa, rašybos standartizacijanorminimas tęsėsi dar keletą amžių. Pamažu pradėjo nykti giminių ir linksnių vartojimas kasdienėje kalboje, tačiau oficialiai šie pakitimai įtvirinti tik XX a. ketvirtajame dešimtmetyje.

[[Nyderlandai|Nyderlandų Karalystėje]] olandų kalba yra valstybinė. 96% gyventojų ji yra ir gimtoji kalba. [[Fryzų kalba]] vartojama vietiniu lygiu [[Fryzija|Fryzijoje]] ir [[Groningeno provincija|Groningene]], tačiau dauguma fryzų puikiai supranta ir kalba olandiškai. Visoje šalyje yra daug dialektų, tačiau žiniasklaidoje, valdžios ir švietimo įstaigose privalu vartoti standartizuotąsunormintą kalbos formą. Antros kartos imigrantams, kurių didžiąją dalį sudaro atvykėlių iš [[Indonezija|Indonezijos]], [[Turkija|Turkijos]], [[Šiaurės Afrika|Šiaurės Afrikos]], [[Surinamas|Surinamo]], [[Karibai|Karibų]] ir [[Rytų Europa|Rytų Europos]] palikuonys, olandų kalba dažniausiai būna gimtoji, nors dalis jų moka ir savo tėvų kalbas.

[[Belgija|Belgijos Karalystėje]] yra trys valstybinės kalbos: olandų, prancūzų ir vokiečių. Dauguma belgų (~55 %), ypač šiaurėje, kalba olandiškai (flamandų dialektais). [[Flandrija|Flandrijoje]] olandiškai kalba apie 97% gyventojų. Nors federaliniu lygiu olandų kalba yra valstybinė, [[Valonija|Valonijoje]] (prancūziškai kalbančiame regione) ji vartojama retai ir oficialų statusą turi tik Flandrijoje ir Briuselio regione (su prancūzų kalba). Flamandų dialektai skiriasi nuo standartinėsbendrinės olandų kalbos, tačiau valdžios ir švietimo įstaigose vartojama standartinėbendrinė olandų kalba, kuri nuo analogiško varianto, vartojamo Nyderlanduose, šiek tiek skiriasi tarimu.