18:23, 30 spalio 2018 versija taisyti Hugo.arg (aptarimas \| indėlis) Sąsajos administratoriai 244 420 keitimai S →‎Fizikinės chemijos istorija Lietuvoje: vikifikuota ← Prieš tai darytas keitimas		18:26, 30 spalio 2018 versija taisyti anuliuoti Viskonsas (aptarimas \| indėlis) 14 899 keitimai Nėra keitimo santraukos Kitas pakeitimas →
Eilutė 1: '''Fizikinė chemija''' yra [[chemija\|chemijos]] atšaka, tirianti [[makroskopinė skalė\|makroskopinius]], atominius, subatominius ir dalelių reiškinius cheminėse sistemose, besiremiant [[mechaninis judėjimas\|judėjimo]], energijos, jėgos, laiko, termodinamikos, kvantinės chemijos, statistinės mechanikos, analitinės dinamikos ir [[cheminė pusiausvyra\|cheminės pusiausvyros]] dėsniais ir terminologija. Skirtingai nei [[cheminė fizika]], fizikinė chemija daugiausiai (tačiau ne visada) yra makroskopinis ir viršmolekulinis mokslas, kadangi dauguma principų, kuriais remiantis ši mokslo šaka atsirado, yra susiję su visumine medžiagos ~~struktūra~~, o ne vien molekuline/atomine struktūra (pvz., cheminė pusiausvyra ir dinamika, koloidai). == Istorija == [[File:Lomonosov_Chymiae_Physicae_1752.jpg\|thumb\|right\|M. Lomonosovo 1752 m. rankraštis apie fizikinę chemiją.]] Termino „fizikinė chemija“ autorystė priskiriama rusų mokslininkui [[Michailas Lomonosovas\|Michailui Lomonosovui]], kuris 1752 m. [[Petrapilio universitetas\|Petrapilio universiteto studentams]] pristatė paskaitų kursą pavadinimu: „Tikros fizikinės chemijos kursas“ (rusų k. «Курс истинной физической химии»). Paskaitų kurso preambulėje jis paaiškina ir patį naująjį terminą: „Fizikinė chemija yra mokslas, kuris fizikinių ~~eksperminetų~~eksperimentų būdu privalo paaiškinti priežastį to, kas vyksta kompleksiniuose kūnuose cheminių operacijų metu.“ Moderniosios fizikinės chemijos ištakos siekia XIX a. septintąjį-devintąjį dešimtmečius ir yra susijusios su atradimais cheminėje termodinamikoje, ~~elektrolitais~~[[elektrolitai]]s tirpaluose, ~~chemina~~[[cheminė kinetika\|chemine kinetika]] ir ~~kitais~~kitomis ~~dalykais~~sritimis. Vienas kertinių akmenų mokslo vystyme buvo 1876 m. paskelbta [[Josiah Willard Gibbs\|Džozefo Gibso]] publikacija pavadinimu ''Apie heterogeniškų tirpalų pusiausvyrą'', kurioje pristatyti kai kurie kertiniai fizikinės chemijos elementai – [[Gibso energija]], cheminiai potencialai ir Gibso fazės taisyklė. Kiti itin reikšmingi tyrimai – [[Heike Kamerlingh Onnes]] – entalpijos termino įvedimas 1909 m. publikacijoje. Pirmasis būtent fizikinės chemijos sričiai skirtas [[mokslinis žurnalas]] buvo vokiečių kalba leidžiamas ''Zeitschrift für Physikalische Chemie''. Pirmasis numeris buvo išleistas [[Wilhelm Ostwald\|Vilhelmo Ostvaldo]] ir [[Jacobus Henricus van 't Hoff\|Jakobo Henriko vant Hofo]] 1887 m. Šie autoriai kartu su [[Svante August Arrhenius\|Svante Augustu Arenijumi]] buvo svarbiausios figūros XIX a. pab.-XX a. pr. šioje srityje. Visi trys buvo apdovanoti [[Nobelio chemijos premija]] 1901–1909 m. laikotarpiu. Latvių mokslininkui [[Paulis Valdenas\|P. Valdenui]] kartu su savo mokytoju V. Ostvaldu pavyko sukurti metodiką neorganinių ir organinių rūgščių valentingumui nustatyti (vadinamoji [[Ostvaldo-Valdeo taisyklė\|Ostvaldo–Valdeno taisykle]]<ref>[http://mokslolietuva.lt/2013/08/paulis-valdenas-bibliometrijos-pradininkas-rytuose/ PAULIS VALDENAS – BIBLIOMETRIJOS PRADININKAS RYTUOSE. [[Mokslo Lietuva]]]</ref>.▼ Pastarųjų dešimtmečių pasiekimai – [[statistinė mechanika\|statistinės mechanikos]] praktinis pritaikymas cheminėms sistemoms ir [[koloidai\|koloidų]] bei [[paviršiaus chemija\|paviršiaus chemijos]] tyrimai. Pastarojoje srityje ypač nusipelnęs amerikiečių mokslininkas [[Irving Langmuir\|Irvingas Langmuiras]], 1932 m. apdovanotas Nobelio premija. Kitas svarbus žingsnis – [[kvantinė chemija\|kvantinės chemijos]] išvystymas iš [[kvantinė mechanika\|kvantinės mechanikos]] pradedant XX a. Ketvirtuoju dešimtmečiu. Čia reikšmingą indėlį paliko [[Linus Pauling\|Linus Paulingas]], taip pat pagarsėjęs kaip dviejų skirtingų sričių Nobelio premijų gavėjas. Kartu su teoriniais atradimais vystėsi ir išradimai taikyme – čia pasiekta ir tokių ypač svarbių XX a. žmonijai [[spektroskopija\|spektroskopijos]] išradimų, kaip [[infradaudonoji spektroskopija]], [[mikrobangų spektroskopija]], [[elektronų paramagnetinis rezonansas]] ir [[branduolinio magnetinio rezonanso spektorskopija]].▼ ▲Latvių mokslininkui [[Paulis Valdenas\|P. Valdenui]] kartu su savo mokytoju V. Ostvaldu pavyko sukurti metodiką neorganinių ir organinių rūgščių valentingumui nustatyti (vadinamoji [[Ostvaldo-Valdeo taisyklė~~\|Ostvaldo–Valdeno taisykle~~]])<ref>[http://mokslolietuva.lt/2013/08/paulis-valdenas-bibliometrijos-pradininkas-rytuose/ PAULIS VALDENAS – BIBLIOMETRIJOS PRADININKAS RYTUOSE. [[Mokslo Lietuva]]]</ref>. Tolesnis fizikinės chemijos vystymas gali būti siejamas su atradimais [[branduolinė chemija\|branduolinėje chemijoje]], ypač izotopų atskyrime (prieš ir po Antrojo Pasaulinio karo), neseni atradimai [[astrochemija\|astrochemijoje]], taip pat skaičiavimo algoritmais „pridėtinių fizikinių-cheminių savybių“ srityje, pvz., įvairiems medžiagos kritiniams taškams.▼ ▲Pastarųjų dešimtmečių pasiekimai – [[statistinė mechanika\|statistinės mechanikos]] praktinis pritaikymas cheminėms sistemoms ir [[koloidai\|koloidų]] bei [[paviršiaus chemija\|paviršiaus chemijos]] tyrimai. Pastarojoje srityje ypač nusipelnęs amerikiečių mokslininkas [[Irving Langmuir\|Irvingas Langmuiras]], 1932 m. apdovanotas Nobelio premija. Kitas svarbus žingsnis – [[kvantinė chemija\|kvantinės chemijos]] išvystymas iš [[kvantinė mechanika\|kvantinės mechanikos]], pradedant XX a. ~~Ketvirtuoju~~ketvirtuoju dešimtmečiu. Čia reikšmingą indėlį paliko [[Linus Pauling\|Linus Paulingas]], taip pat pagarsėjęs kaip dviejų skirtingų sričių Nobelio premijų ~~gavėjas~~laureatas. Kartu su teoriniais atradimais vystėsi ir išradimai taikyme – čia pasiekta ir tokių ypač svarbių XX a. žmonijai [[spektroskopija\|spektroskopijos]] išradimų, kaip [[infradaudonoji spektroskopija]], [[mikrobangų spektroskopija]], [[elektronų paramagnetinis rezonansas]] ir [[branduolinio magnetinio rezonanso spektorskopija]]. ▲Tolesnis fizikinės chemijos vystymas gali būti siejamas su atradimais [[branduolinė chemija\|branduolinėje chemijoje]], ypač izotopų atskyrime (prieš ir po [[Antrasis pasaulinis karas\|Antrojo ~~Pasaulinio~~pasaulinio karo]]), neseni atradimai [[astrochemija\|astrochemijoje]], taip pat skaičiavimo algoritmais „pridėtinių fizikinių-cheminių savybių“ srityje, pvz., įvairiems medžiagos kritiniams taškams. === Fizikinės chemijos istorija Lietuvoje ===

Fizikinė chemija: Skirtumas tarp puslapio versijų