Germanų prokalbė: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Ed1974LT (aptarimas | indėlis)
Ed1974LT (aptarimas | indėlis)
Eilutė 644:
* ''há̇r'' 'ryklys' < ''*hą̄haz'' < germ. prok. ''*hanhaz''
* ''ǿ̇ra'' 'jaunesnė' < ''*jų̄hizô'' < germ. prok. ''*junhizô'' (plg. gotų k. ''jūhiza'')
Fonemiškumą įrodo minimaliosios poros, pavyzdžiui, ''ǿ̇ra'' 'jaunesnisjaunesnė' greta ''ǿra'' 'pykinti' < ''*wor-''.<ref>Einar Haugen, „First Grammatical Treatise. The Earliest Germanic Phonology“, ''Language'', 26:4 (Oct–Dec, 1950), pp. 4–64 (p. 33).</ref> Senojoje norvegų kalboje paveldėtieji germanų prokalbės nosiniai balsiai buvo prijungti prie kitokios kilmės nosinių balsių, pavyzdžiui, susidariusių netekus ''n'' prieš ''s''. Šiuolaikinėje [[Švedija|Švedijos]] elvdalų tarmėje vis dar vartojami nosiniai balsiai, paveldėti iš senosios norvegų kalbos, pvz., ''gą̊s'' 'žąsis' < sen. norv. k. ''gás'' (tikriausiai sunosinta, nors rašyboje neatspindėta); plg. [[Vokiečių kalba|vokiečių k.]] ''Gans'' su matomu pirminiu priebalsiu.
 
Panaši paviršinė (galbūt foneminė) nosinių ir nenosinių balsių priešprieša turima vakarų germanų kalbose, ji susidarė anglų-fryzų prokalbėje maždaug apie [[400]] m. Germanų prokalbės viduriniai nosiniai balsiai buvo paveldėti, tačiau prie jų prisidėjo dėl [[Ingevonų kalbos|ingevonų]] nosinių pučiamųjų priebalsių dėsnio susidarę nauji nosiniai balsiai: veikiant šiam dėsniui, nosiniai priebalsiai išnyko (germanų prokalbėje tik prieš ''-h-'') taip pat ir visose padėtyje prieš pučiamuosius priebalsius (neišskiriant ir ''-mf-'', ''-nþ-'' bei ''-ns-'' atvejų). Nosinių ir nenosinių ilgųjų balsių skyrimą atspindi kitoks ilgojo nosinio ''*ą̄'' pokytis, mat senojoje anglų ir senojoje [[Fryzų kalba|fryzų]] kalbose jis buvo paaukštintas į ''ō'', o nenosinis ilgasis ''*ā'' sutinkamas kaip supriešakėjęs ''ǣ''. Iš to išplaukia: