Vytauto Didžiojo universiteto Azijos studijų centras: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Zykasaa (aptarimas | indėlis)
Zykasaa (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 15:
 
Kartu su [[Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto Etnologijos ir folkloristikos katedra|VDU Humanitarinių mokslų Kultūrų studijų katedra]] koordinuoja dvi studijų programas, kuriose mokosi beveik 300 studentų. Pagal šį kriterijų yra didžiausias [[orientalistika|Azijos (orientalistikos) studijų]] padalinys Lietuvoje.
 
Prie Azijos studjų centro yra įsteigtos šios institucijos: VDU Taivano centras, TUFS Global Japan Office, Hirošimos universiteto Lietuvos centras. Korėjistikos studijų srityje bendradarbiaujama su Karaliaus Sedžiongo institutu Kaune.
 
== Azijos studijų istorija VDU ==
eilutė 35 ⟶ 37:
* [[2016]] m. rugsėjis: Azijos studijų centras prijungtas prie [[VDU Humanitarinių mokslų fakultetas|Humanitarinių mokslų fakulteto]]. Jis persikėlė į naujas patalpas Daugiafunkciniame centre (Putvinskio 23, 419/420), kur yra iki dabar;
* [[2016]] m. rugsėjis: Č. Sugiharos skaitykla perkelta į V. Biržiškos skaityklą, kur suformuota Azijos knygų erdvė;
* [[2017]] m. kovą įkurtas Global Japan Office, [[Tokijo užsienio kalbų universitetas|Tokijo užsienio kalbų universiteto]] padalinys, besirūpinantis japonistikos plėtra Lietuvoje;
* [[2018]] m. spalį įkurtas Karaliaus Sedžiongo institutas Kaunas, besirūpinantis koreanistikos plėtra Lietuvoje;
 
== Veikla ==
eilutė 80 ⟶ 84:
* [http://azijoszinynas.vdu.lt Rytų Azijos žinynas] (paleistas 2014 m. vasario mėn.) – talpina studentų straipsnius Rytų Azijos temomis;
* [http://nihongo.vdu.lt Japonų-lietuvių kalbų žodynas] (paleistas 2016 m. vasario mėn.) – pirmasis išsamus japonų-lietuvių ir lietuvių-japonų kalbų žodynas, nemokamai ir laisvai prieinamas internete, sukurtas Aurelijus Zyko.
 
=== Filmai ===
2018 m. balandžio mėnesį Azijos studijų centras visuomenei pristatė pirmąjį sukurtą dvikalbį dokumentinį filmą "Kaunas. Sugiharos ir Japonijos ženklai/カウナス スギハラを、日本を想う", kuris apibendrina gausią dokumentų ir interviu medžiagą. Jame Kauno ryšių su Japonija puslapiai verčiami per keturias skirtingas asmenybes prieš Antrąjį pasaulinį karą tapusias tiltais tarp dviejų šalių. Tai – [[Jukičis Fukudzava]], pirmasis japonas, paminėjęs ir aprašęs Kauną savo dienoraštyje; pirmųjų lietuviškų knygelių apie Japoniją autorius [[Steponas Kairys]]; net kelis kartus Japoniją aplankęs žurnalistas ir keliautojas [[Matas Šalčius]]; diplomatas [[Čiunė Sugihara]], kuris 1940 m. abi tautas sujungė per savo žygdarbį.
 
==Susiję organizacijos==
eilutė 90 ⟶ 97:
* [[2014]] m. birželį įkurtas Konfucijaus instituto mokymo kabinetas palaiko santykius su VU Konfucijaus institutu ir rūpinasi kinų kalbos dėstymu bei kultūriniais renginiais;
* [[2017]] m. kovą įkurtas Global Japan Office, [[Tokijo užsienio kalbų universitetas|Tokijo užsienio kalbų universiteto]] padalinys, besirūpinantis japonistikos plėtra Lietuvoje;
* [[2018]] m. spalį įkurtas Karaliaus Sedžiongo institutas Kaune, besirūpinantis koreanistikos plėtra Lietuvoje;
 
Azijos studijų centras dirba plačiame tarptautiniame tinkle, kuriame yra beveik 50 Rytų Azijos universitetų, ir turi keliasdešimt socialinių partnerių Lietuvoje, su kuriais vykdo edukacinius projektus.
eilutė 96 ⟶ 104:
* [http://asc.vdu.lt Centro internetinė svetainė]
* [http://hashi.vdu.lt Hashi klubo puslapis]
* [https://www.facebook.com/KaunasJaponija/ Dokumentinio filmo feisbuko paskyra]
 
[[Kategorija:Vytauto Didžiojo universitetas]]