Džungarų chanatas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Naujas puslapis: {{Infolentelė buvusi valstybė |paprastas_pav = |vietinis pavadinimas = Зүүнгарын хаант улс |ilgas pavadinimas =Džungarų chanatas |žemynas = Azija |sta... |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 27:
|nacionalinis_devizas =
|valstybis_himnas =
|sostinė =
|valstybinės_kalbos = [[oiratų kalba]], [[čagatajų kalba]]
|valdymo_forma = monarchija
Eilutė 40:
Tuo pat metu [[Guši chanas|Guši chano]] vadovaujami oiratai [[chošutai]] Tibeto plynaukštėje įkūrė [[Chošutų chanatas|Chošutų chanatą]]. Su jo armija buvo išvykęs ir Charchulio sūnus [[Bataaras]]. Iš Dalailamos gavęs ''erdeni'' titulą, jis grįžo į Džungariją, o po tėvo mirties 1634 m. pasiskelbė pirmuoju džungarų chanu. Jam pavyko įvykdyti sėkmingus žygius į vakarus, t.y. į Kazachų chanatą. Tuo metu dalis chanato gyventojų migravo į vakarus, kur vėliau įkūrė [[Kalmukų chanatas|Kalmukų chanatą]].
[[vaizdas:Qing_Dzungar_wars.jpg|left|thumb|Oiratų-mandžiūrių karai]]
Valdant Bataaro sūnui Sengei, chanate prasidėjo vidinės kovos dėl valdžios, kuriose dalyvavo ir chošutai. 1670 m. nužudžius Sengę, iš Tibeto grįžo jo brolis [[Galdanas]], kuris sugrąžino valdžią į tvirtas rankas.
Galdano ekspansija kėlė grėsmę jaunai [[Čingų imperija]]i, kurią tuo metu valdė [[Kangsi]]. Todėl tarp dviejų valstybių 1787 m. prasidėjo [[Oiratų-mandžiūrų karai]]. Pirmasis karas 1796 m. baigėsi džungarams tragišku Džao Modo mūšiu, po kurio mirė Galdanas, o visos chalchų (Mongolijos) teritorijos perėjo Kinijai.
Naujas Džungarų valdovas [[Tsevang Rabtanas]] susitaikė su Mongolijos praradimu, bet savo dėmesį nukreipė į Tibetą. Jo brolio Tseren Dondupo vedama armija 1717 m. paėmė Lasą ir nužudė chošutų chaną Lasangą, taip baigdama Chošutų chanato egzistavimą. Kadangi džungarai nusiaubė miestą, persekiojo religiją ir žudė dvasininkus, jie neteko tibetiečių palaikymo, kurį turėjo chošutai. Todėl 1720 m. Kinijos armija buvo pasitikta kaip išgelbėtoja. Po pralaimėto mūšio džungarai turėjo atsitraukti iš Tibeto.
1745 m. mirus Galdan Tserenui, prasidėjo vidiniai kivirčai dėl valdžios, kuo sėkmingai pasinaudojo Čingų imperatorius [[Čianlongas]]. 1755 m. Kinijos armija užpuolė džungarų sostinę Kuldžą, ir po sėkmingo mūšio prisijungė chanato teritorijas. Keletas vietos diduomenės atstovų, pvz. [[Amursana]], bandė priešintis kinų valdžiai, tačiau nesėkmingai.
Iš karto po nukariavimo džungarai buvo masiškai naikinami. Tyrėjų teigimu, iš maždaug 600 tūkst. džungarų maždaug 80 proc. buvo išžudyti arba mirė dėl ligų. Moterys ir vaikai buvo išskirstyti į mandžiūrų šeimas. Todėl prieš džiungarus vykdyta politika laikoma [[genocidas|genocidu]].<ref>Chu, Wen-Djang (1966). The Moslem Rebellion in Northwest China 1862-1878. Mouton & co. p. 1.</ref> Vietoj jų Džungarijos baseinas buvo apgyvendintas kinais, [[hujai]]s, [[uigūrai]]s ir [[kazachai]]s.
Džungarų chanato teritorijos ([[Rytų Turkestanas]]) buvo inkorporuotos į Kinijos imperiją, o jų administracija reorganizuota.
== Valdovai ==
{{Rytų Turkestano istorija}}
Visi Džungarijos chanai buvo tituluojami specifiniu titlulu chuntaiž (''хунтайж'')
* [[Charchulis]] iki 1634
* [[Bataaras]] (''Эрдэнэбаатар'') 1634–1656
* [[Sengė]] (''Сэнгэ'') 1656–1670
* [[Galdanas]] (''Галдан Бошигт'')
* [[Tsevang Rabtanas]] (''Цэвээнравдан'')
* [[Galdan Tserenas]] (''Галданцэрэн'') 1727-1745
* [[Tsevang Dordžė Namdžalis]] (''Цэвээндоржнамжил'') 1745-1750
eilutė 57 ⟶ 69:
== Nuorodos ==
{{
{{Mongolų-totorių valstybės}}
[[Kategorija:Rytų Turkestano istorija]]
| |||