Osmanų imperija: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Aybeg (aptarimas | indėlis)
→‎Klestėjimas (1453–1683 m.): The maps made by Esemono are wrong. For example, Azerbaijan was not an Ottoman land for 3 centuries.
Eilutė 128:
Osmanų imperijoje šiuo laikotarpiu būdingas sultonų nesugebėjimas valdyti ir galios telkimasis žemesniuose vyriausybės lygiuose. Vienintelis to laikotarpio sultonas, tvirtai valdęs imperiją, buvo [[Muradas IV]] ([[1612]]–[[1640]] m.), kuris laikinai iš [[Safavidai|Safavidų]] atgavo [[Jerevanas|Jerevaną]] ([[1635]] m.) ir [[Bagdadas|Bagdadą]] ([[1639]] m.). Jis − paskutinis osmanų sultonas, vadovavęs karo veiksmams pats būdamas fronte.
 
Visam XVI a. II pusės − XVII a. laikmečiui būdingas [[haremas|haremo]] įsigalėjimas imperijos reikaluose. Moterų sultonato laikotarpis (apie [[1530]]–[[1656]] m.) apibūdina didžiausią politinę haremo įtaką imperijoje, kuomet jaunų sultonų motinos − [[validė]]s valdė savo sūnų vardu. Pirmoji validė buvo [[Rokselana]]Valide ([[Nurbanu]]Hafsa įpėdinėSultan, apiekita 1530Nurbanu m.).sultan, Baylo Andrea Giritti iš Venecijos apibūdino kaip „didžiausio gerumo, drąsos ir išminties moterį“, nepaisant to, kad ji „baudė vienus, o apdovanodavo kitus“<ref>Leslie Peirce "The Imperial Harem: Women and sovereignty in the Ottoman empire and Morality Tales: Law and gender in the Ottoman court of Aintab"</ref>. Paskutinės iškilios to laikotarpio moterys buvo [[Kösem]] Sultan ir jos marti [[Turhan Hatice]]. Jų politinė nesantaika baigėsi Kösem žmogžudyste [[1651]] m. Garsiausios ir daugiausiai įtakos turėjusios sultan: Haseki Hurem Sultan, Nurbanu Sultan, Valide Safiye Sultan, regentė Valide Kosem Sultan.
 
[[1656]]–[[1703]] m. imperijos vidaus politika apibūdinama kaip [[Köprülü laikotarpis]]. Jo metu imperiją realiai valdė iš pradžių įtakingi haremo nariai, o vėliau − didieji viziriai.