Karališkasis erelis: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
SQORP (aptarimas | indėlis)
Geresnis paveikslėlis
Vezhlys (aptarimas | indėlis)
S pataisymai
Eilutė 34:
Pagal 2007 metų [[Pasaulinė gamtos apsaugos organizacija|PGAO]] duomenis, manoma kad Europoje Karališkųjų erelių gyveno apie 1051–1619 porų, iš kurių dauguma (600–900 porų) buvo aptinkama Rusijos Europinėje dalyje. Anot [[Pasaulinė gamtos apsaugos organizacija|PGAO]], gana nemaža šių erelių populiacija yra [[Kazachstanas|Kazachstane]] – 750–800 porų.
Dėl žmonių ūkinės veiklos ypač šių erelių pamėgtame stepių, atvirų didelių laukymių kraštovaizdyje, XX amžiuje karališkųjų erelių labai žymiai sumažėjo.
Pagal [[Pasaulinė gamtos apsaugos organizacija|PGAO]] duomenis, pasaulyje gali būti apie keletas tūkstančių karališkų erelių porų. [[Vengrija|Vengrijoje]] šių paukščių 1980 metais galėjo būti likę tik 15 porų. [[Bulgarija|Bulgarijoje]] 1980–1993 metais priskaičiuota tik 15 to 20 porų. Manoma kad [[Graikija|Graikijoje]] visai išnyko. Nepaisant visa tai, yra ir teigiami pokyčių, kad rūšis kiek atsistato. [[Vengrija|Vengrijoje]] jų vėl kiek pagausėjo, tai yra nuo 14 porų 1985 metais, iki 61-65 porų 2002 metais. [[Slovakija|Slovakijoje]] 1981 metais buvo 12 porų, bet 2004 metais buvo stebima iki 40-45 porų. Tuo pačiu jų gyvenamas arealas pasistumėjopasistūmėjo į vakarus, kadangi 2004 metais [[Čekija|Čekijoje]] ir [[Austrija|Austrijos]] [[Burgenlandas|Burgenlande]] buvo pastebėtos po dvi šių paukščių poras.
 
== Gyvenama aplinka ==
Eilutė 40:
 
== Poravimasis ==
Poravimą pradeda nedelsiant, kada tik sugrįžta iį pamėgtas veisimosi vietas.
Lizdui vietą dažniausiai pasirenka atviro kraštovaizdžio pavieniuose [[lapuočiai medžiai|lapuočių medžiuose]], retai žmonių gyvenamose vietovėse. Bet kartais lizdą susisuka ir didesniuose miškų masyvuose. Lizdo diametras apie 100–130 cm, kuriuose peri daugelį metų.
Dažniausiai sudeda du – tris kiaušinius, rečiau tik vieną. [[Kiaušiniai]] balti arba nežymiai turi rudo ar violetinio atspalvio, bet numarginti taškais 73.3-56.5 mm dydžio. Pietryčių Europoje kiaušinius deda kovo vid., bet dažniausiai kovo ar balandžio pabaigoje. Jaunikliai iš kiaušinio prasikala maždaug per 43 dienas. Jaunikliai lizde išbūna apie 62-67 dienas, kada maždaug liepos pabaigoje arba anktianksti rugpjūčio mėnesiais išbando pirmąjį skrydį. Dažniausiai kol pradeda skraidyti, išgyvena tik vienas jauniklis.
 
== Mityba ==