Miyamoto Musashi: Skirtumas tarp puslapio versijų

[[Vaizdas:Musashi_ts_pic.jpg|thumb|Mijamoto Musaši|307x307px]]'''Musaši Mijamoto''' (宮本 武蔵 jap. Gyveno  1584m1584 m.  birželio 13 d. – - 1645m1645 m. birželio mėn.) - – garsus japonų samurajus, laikomas labiausiai įgudusiu kardininku [[Japonijos istorija|Japonijos istorijoje]]. Taip pat žinomas vardais: Mijamoto Bennosuke, Niten Doraku (Budistinis vardas), Šinmen Musaši no Kami Fudživara no Genšin (Pilnas vardas), yra legendinė asmenybė Japonijos istorijoje. Musaši Mijamoto žinomas, kaip vienas garsiausių XVII amžiaus karyskarių, žymus savo kovų technika ir  pralaimėjąspralaimėjęs vos kelias dvikovas per visą savo gyvenimą. [[Samurajus]] meistriškai valdė [[Katana]]<nowiki/>s, šaudė lanku, valdė ietį, mėtomus ginklus, taip pat sukūrė dviejų kardų kovos techniką. Įkūrėjas kardųKardų kovojimo stiliaus ir mokyklos, vadinamos Hioho Niyen Iči-riū (Niten-ryū), įkūrėjas. Taip pat garsus tapytojas, skulptorius ir rašytojas, palikęs žymių darbų Japonijos kultūros istorijoje. Autorius žymiosŽymios kovojimo strategijų ir filosofijos knygos „Penkių žiedų knyga“, kuri skaitoma ir šiomis dienomis., autorius.

Gimė 1584  m.  Mijamoto-Sanoma, Mimasaka provincijoje, Japonijoje. Pilnas vardas Šinmen Musaši no Kami Fudživara no Genšin (新免武蔵守藤原玄信jap.), bet dažniausiai buvo vadinamas Musaši Mijamoto, nuo gimimo vietos pavadinimo.

Motina, vardu Omasa, mirė tais pačiais metais, kai gimė sūnus, todėl Musaši užaugino pamotė Tošiko ir tėvas Šinmen Munisai (新免無二斎jap.). Šinmen Munisai buvo patyręs samurajus, išmanantis kendžiutsu ir juttejutsu  kovų menus. Todėl Mijamoto augo matydamas kaip jo tėvas treniruoja kitus samurajaus kovų meno. Nuo mažumės tėvas mokė kardų meno ir Musaši, nes tai buvo samurajų šeimos tradicija. Dar būdamas vaikas Musaši Mijamoto parodė didelį susidomėjimą ir talentą kendžiutsu. Tačiau, kai tėvas Šinmen Munisai išsiskyrė su žmona Tošiko, Musaši buvo išsiųstas gyventugyventi su dėde, kuris buvo [[vienuolis]] Šioreian šventykloje. Gyvenant šventykloje Musaši buvo mokomas [[Dzenbudizmas|Dzenbudizmo]] , bei rašymo ir skaitymo. Yra minima, kad tėvas retai lankydavo sūnų, o Musaši Mijamoto būnant 9-ių ar 10-ies metų Šinmen Munisai mirė. 

Remiantis „Penkių žiedų knyga“ pirmoji Musaši Mijamoto dvikova įvyko 1596  m., jam būnant vos 13 metų, Hirafuku kaime. Musaši į dvikovą ėjo kovoti prieš samurajų Arima Kibei, kuris kovėsi Kašima Šinto-Riu stiliumi, mokomas Tsukahara Bokuden (g.1489, m. 1571  m.). Pagal istoriją Arima Kibei buvo arogantiškas karys ir , keliaudamas per Hirafuku, nepraleido progos ką nors pakviesti viešai dvikovai. Musaši Mijamoto, perskaitęs kvietimą kautis, užsirašė kovai. Po kiek laiko žinia pasiekė šventyklą, kur gyveno Musaši, kad jo įšukįiššūkį dvikovai Arima Kibei priėmė. Nors Musaši dėdė ir maldavo šią dvikovą atšaukti, Musaši Mijamoto vis tiek reikiamu laiku atvyko į dvikovą, norėdamas įrodyti savo jėgas. Kibei dvikovoje kovojo su metaliniu kardu [[Vakizašis|Vakizaši]] (wakizashi ang.), o Mijamoto turėjo tik medinį kardą [[bokuto]]. Nors jėgos atrodė nelygios, pasinaudojąs proga Mijamoto pargriovė priešininką ant žemės ir, kol Arima bandė atsistoti, Musaši jam trenkė tarp akių ir vėliau mirtinai sumušė mediniu kardu. Tokiu būdu Musaši Mijamoto laimėjo savo pirmąją dvikovą.

Po trijų metų 1599  m.  Musaši Mijamoto paliko savo šventyklą ir kaimą. Laiką praleido keliaudamas ir tobulindamas savo kendžiutsu techniką ir [[Katana|Katanos]] valdymo įgūdžius. Taip pat troško tapti geriausiu kardų kovotoju visoje Japonijoje.

1600  m. prasidėjo karas tarp  tarp Tojotomi ir Tokugava klanų. Mūšis vyko dėl Japonijos suvienijimo, prie kurio prisijungė ir Mijamoto. Musaši Mijamoto tuo metu buvo šešiolika metų. Mijamoto kovėsi [[Tojotomi Hidejoši]] armijoje, kaip Šinmen klano atsovasatstovas dėl to, kad šios šeimos buvo sudariusios sąjungą. Karo metu Musaši intensyviai dalyvavo Fušimi pilies užpuolime liepos mėnesį, apgultos Gifu pilies gynyboje, rugpjūčio mėnesį. Taip pat ir [[Sekigaharos mūšis|Sekigaharos mūšyje]] , nors yra sakoma, kad iš šio mūšio Musaši pabėgo. Nepaisant to, kad jis buvo dar labai jaunas, kare kovėsi labai energingai ir protingai.

Po karo, Mijamoto Musaši keliavo po Japoniją ir tobulino savo kendžiutsu  įgūdžius. BūdanasBūdamas 21-22 m. atvyko į [[Kiotas|Kiotą]], kur pradėjo kovoti su Jošioka klanu. Klanas buvo žymus savo Jošioka-ru stiliumi (Kendžiutsu atšaka). Jošioka-ru mokykla, tuo metu buvo laikoma pirmaujančia iš aštuonių pagrindinių kovų menų mokyklų Kiote. Šis kardų kovojimo menas, išpopulerėjoišpopuliarėjo XVIa. pabaigoje. Žymiausi Jašioka klano kardų kovotojai net keturias kartas buvo instruktoriai, galingosios Ašikaga giminės kariuomenėje, net keturioms kartoms.

Musaši Mijamoto į  dvikovą pakvietė, vyriausiąjį Jošioka mokyklos meistrą ir giminės vadovą, Jošioka Seijūro. Jošioka Seijūro sutiko priimti Musaši dvikovos siūlymą, tikėdamasis lengvai laimėti kovą. Abiem priešininkams sutarus dvikova įvyko 1604m1604 m. kovo 8d. netoli Rendaidži šventyklos, šiaurinėje Kioto miesto dalyje. Mijamoto turėjo taktiką, kurios dalis buvo atvykti vėlai į kovą ir taip įsiutinti mokytoją. Nes pagal kovojimo taisykles vėluoti į dvikovą yra labai nepagarbu. Ši taktika pasiteisino, nes tuo metu kai pasirodė Musaši, mokytojas Seijūro buvo gerokai suirzęs. Kaip ir buvo sutarta prieš dvikovą, abu priešininkai kovai naudos medinius kardus (bokuto) ir nugalėtojas bus pripažintas po vieno smūgio. Abu kovotojai atsistojo ir užėmė ginybosgynybos pozicijas kovai pradėti. Tuomet, greitu vienu smūgiu Musaši Mijamoto parklupdė Jošioka Seijūro, trenkdamas su mediniu kardu per petį ir sulaužydamas ranką. Musaši laimėjo dvikovą. Seijūro, negalėdamas pakęsti kankinamos gėdos, nusišalino nuo vadovo pareigų bei kovotojo gyvenimo ir tapo vėnuoliuvienuoliu pagal Dzen Budizmo mokymą. Tuo metu Seijūro brolis, labiau įgudęs kovotojas Jošioka Denšičiro, tapo Jošioka šeimos vyriausiuoju vadovu ir metė įššūkįiššūkį Musaši, kad atgautuatgautų šeimos garbę ir atkeršitųatkeršytų už brolį.

Dvikova su Jošioka Denšičiro buvo organizuojama Kijoto mieste, Higašijama apskrityje esančioje Budistinėje Sandžiusangendo šventykloje. Ši šventykla buvo garsi tūkstančiais Kannon statulų, pastatytų, pasigailėjimo ir užuojautos, Šinto deivei. Buvo sutarta, kad kova vyks iki mirties. Šios dvikovos metu Mijamoto vėl atvyko veluodamasvėluodamas. Mijamoto atvyko apsiginklavesapsiginklavęs bokuto, o Denšičiro turėjo lazdalazdą su spygliuotais metaliniais žiedais. Musaši buvo fiziškai ir psichiškai stipresnis už savo priešininką. Todėl kelios akimirkos po dvikovos pradžios, Musaši Mijamoto staigiai trenkęs mediniu kardu priešininkui per galvą nužudė Denšičiro.

Šios dvikovos baiktisbaigtis papiktino Jašioka giminę, nes po Denšičiro mirties 12m12 m. Jošioka Matašičiro tapo vyriausia giminės galva. Kuris taip pat norėdamas apginti šeimos garbę ir iškvietė Mijamoto į dvikovą. Tuo metu Jošioka klanas norėjo apsiginti bet kokia kaina ir susigražintisusigrąžinti garbę. Klanas nusprendė, kad dvikova turi vykti naktį, netoli Ičidžio-dži šventyklos. Surengti dvikovą nakties metu buvo labai neįprasta, tad, pajutęs klastą, Mijamoto Musaši atvyko gerokai anksčiau prieš kovą ir laukė priešininkų pasislėpęs. Berniukas atvyko visas pilnai apsiginklavęs ir su didele grupe raitelių, lankininkų ir kovotojų, kurie buvo pasiryžę nužudyti Musaši. Jie visi pasislėpė netoliese, taip bandydami paspęsti spąstus. Musaši viską akylai stebėjo ir laukė pasislėpęs krūmuose. Sulaukęs tinkamos akimirkos, Mijamoto puolė berniuką ir staigiai nukirto jam galvą. Po kelių akimirkų jį apsupo kariai, todėl pasinaudodamas dviem turimais kardais, Musaši prasiskynė kelią ir pabėgo ryžių laukais. Po Jošioka Matašičirio mirties Jošioka klanas buvo sužlugdytas ir pašalintapašalintas Jošioka-ru mokymas.

Nuo 1605 iki 1612 metų, Musaši keliavo po visą Japoniją, tikrindamas ir tobulindamas savo Kendžiutsu įgūdžius dvikovose. Manoma, kad visose dvikovose tuo metu, jis vis dar naudojo bokuto kardus, o kokius ginklus naudos jo oponentai Musaši nerūpėjo. Dažniausiai kovos nebūdavo mirtinos, nebent abu kovotojai sutardavo kovoti iki mirties.

Keliaudamas į Edo miestą 1607 metų rudenį, Musaši Mijamoto turėjo dvikovą su Šišido Baiken. Šišido buvo patyręs kardų kovotojas, įvaldęs kusarigama (鎖鎌jap.) ginklų naudojimą. Kusarigama – tai japoniškas ginklas, kurio viename galia yra pjautivaspjautuvas, o kitame gale metaline grandine pritaisytas svoris. Svoris su grandine buvo naudojamas mesti į priešininką, kad šis išmestų savo ginklą. Baiken šia dvikova norėjo sugadinti Musašio, neįveikiamojo kovotojo, reputaciją. To Šišido Baiken padaryti nepavyko, nes Musaši nukovė priešininką. 

1607m1607 m. pabaigoje, žymus ir išdidus karys, Muso Gonnosuke pakvietė Musaši į dvikovą. Gonnosuke priklausė kovų mokyklai Šinto Muso-riū (神道夢想流 jap.) ir buvo įsteigėjas Koriu mokyklos steigėjas, kurioje buvo mokoma džiudžitsu (jujitsu ang.). Buvo sakoma, kad Gonnosuke niekada nebuvo pralaimėjąspralaimėjęs dvikovos. Taip pat yra rašoma, kad ir Musašio tėvas, Šinto Musoriu, kovėsi nemirtinoje dvikovoje prieš Gonnosuke.

Prieš dvikovą abu priešininkai sutiko kovoti tik su mediniais kardais. Eilinį kartą Musaši Mijamoto vienu smūgiu kirto priešininkui su bokuto ir jį nukovė. Po šios kovos Muso Gonnosuke pasitraukė į Šinto vienuolyną kur apmastėapmąstė savo pralaimėjimo priežastis ir tobulino naujas kovos technikas, tikėdamasis vėliau įveikti Musaši.

Sasaki Kojiro buvo ištobulinęs efektyvų Kendžiutsu stilių, kuris buvo paremtas „skrendančios kregždės uodegos formos“ judesiu. Skirtingai nuo kitų samurajų, kurie naudojo tradicinius kardus katanas, Sasakis naudojo no-dači (野太刀 jap.) kardą. No-dači yra labai ilgas (galėjo būt net  90.91 cm), dviem rankomis valdomas kardas. Nepaisant kardo ilgio ir svorio, Kojiro smūgiai būdavo greiti ir tikslūs.

Dvikova įvyko 1612m1612 m. balandžio 13d. Ganriu saloje, kuri yra Bizen provincijos pakrantėje. Kovos dieną Sasaki Kojiro ir jo pavaldiniaispavaldiniai, kaip liudininkai ilgai laukė Musašio atvykimo. Buvo pradėta kalbėti, kad, išsigandęs Sasakio kovojimo taktikos, Musaši pabėgo. Tačiau tai buvo netiesa. Pasinaudodamas savo vėlavimo strategija, Mijamoto į salą atplaukė su vietinio žvejo valtimi. Kelionės metu Mijamoto išsiskaptavo sau medinį kardą, kaip sakoma legendos, iš jį plugdžiusios,plukdžiusios valties irklo.

Kai valtis pagaliau priplaukė salos krantą, joje suirzęs laukė priešininkas Kojiro. Prasidėjus kovai abu priešininkai kovojo atsargiai atsižvelgdami į vienas kito gabumus. Musaši Mijamoto išprovokavo savo priešininką pirmąjaipirmajai atakai ir tada išvengdamas smūgio, greitai atsikirto, trenkdamas Kojirai per kairiuosius šonkaulius, pradurdamas plaučius ir taip nužudydamas priešininką.

1614-1615m1615 m. Musaši Mijamoto dalyvavo kare tarp Tojotomi ir Tokugava šeimų. Mujamoto kovojo Tojotomi šeimos pusėje, pagrindinėje karo vietoje, [[Osakos pilis|Osakos pilyje]]. Vėliau, Musaši tapo vadovu Ogasavara Tadanao (小笠原忠直 jap.)  Harima provincijoje. Musaši prisidėjo Akaši pilies statybose ir 1621m1621 m. padėjo suorganizuoti Himedži miesto struktūrą. Tuo pačiu metu Mijamoto mokėsi kovos menų, specelizavosispecializavosi [[Šurikenas|Šurikenų]] (手裏剣 jap.) mėtyme. Šuriken yra maži, metaliniai ginklai, dažnai žvaigždės formos, aštriaiaštriais nusmailintais galais, kurie buvo naudojami kaip užslėptas ginklas.

1622-1637m1637 m. Musaši Mijamoto pradėjo naujas keliones po Japoniją. Keliaudamas bandė tapti kendžiutsu mokytoju, bet jo prašymas buvo atmestas. 1634m1634 m. apsistojo Kokura mieste, kur treniravosi ir mokėsi tapybos. Gyveno pas Hososkava Tadatoši, Kumumoto pilies valdovo namuose. 1637m1637 m. Musaši kovėsi Krikščionių maište, tačiau dar anksti buvo sužeistas akmens, nukritusio ant jo kojos ir dėl to pasitraukė iš karo.

1640m1640 m. Oficialiaioficialiai tapo vasalu, Kamumoto valdovui, turėjo 17 tarnų ir Čiba pilį kaip savo rezidenciją. Studijavo Budizmą, dailę, rašybą ir skulptūrizmą.

1641m1641 m. vasarį parašė knygą Hijoho Sandžiu Go (Hyoho Sanju Go) išvertus „35 nurodymai strategijai” skirtą Hosokava Tadatoši. Šioje knygoje trumpai aprašė savo kovojimo filosofijas ir technikas. 1642m1642 m. Musaši kentėjo nuo neurolgijos, kentė aštrius nervinius skausmo priepuolius. Nujausdamas, kad gali greitai mirti 1643  m. Musašis persikėlė į olą pavadintą Reigando, netoli Kumamoto miesto. Ir tenaisten parašęparašė knygą Go Rin No Sho  – „Penkių žiedų knyga“, kurią užbaigė 1645 m. vasario mėnesį 1645m. ir atidavė savo artimiausiam mokiniui. Šioje knygoje detaliai aprašė savo kovų technikas, mokymą, filosofiją ir pateikė su asmeniškais pavyzdžiais. Tų pačių metų gegužę jis pabaigė rašyti kitą knygą pavadinimu Dokkodo  – Būdas vaikščioti vienam, kurioje aprašė asmens discipliną, bei nurodė 21-ą pamokymą ir paliko kaip vadovą ateities kartoms.

Musaši Mijamoto mirė 1645m1645 m. birželį, sulaukęs 61-nerių, Reigando oloje. Mirė ramia mirtimi, manoma, kad nuo vėžio.

* 1641m1641 m.  Hyoho Sanju Go „35 nurodymai strategijai“ (Thirty-five Instructions on Strategy angl.)

* 1643  m. Go Rin No Sho „Penkių žiedų knyga“ (The Book of Five Rings angl.)

* 1643  m. Dokkodo „Būdas vaikščioti vienam“ (The Way of Walking Alone angl.)