Germanų prokalbė: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S {{SavStr}} |
|||
Eilutė 1 224:
Germanų prokalbės veiksmažodis turėjo tris nuosakas: tiesioginę, [[Subjunktyvas|subjunktyvą]] ir liepiamąją. Subjunktyvas išvestas iš ide. optatyvo. Tiesioginė nuosaka ir subjunktyvas galėjo turėti esamąjį ir būtąjį laikus, o liepiamoji nuosaka galėjo reikšti tik esamąjį laiką ir neturėjo pirmojo asmens (nebuvo liepimo sau pačiam). Germanų prokalbės veiksmažodžiui buvo būdingos dvi rūšys – veikiamoji ir neveikiamoji, o ši išvesta iš ide. vidurinės. Germanų prokalbės neveikiamoji rūšis buvo vartojama tik esamajame laike (ide. perfektas taip pat nevartotas su vidurine). Sprendžiant iš gotų kalbos – vienintelės germanų kalbos, atspindinčios germanų prokalbės neveikiamąją rūšį – neveikiamosios rūšies asmenavimo sistema buvo žymiai supaprastinta, kai viena forma vartojama visiems [[Dviskaita|dviskaitos]] ir [[Daugiskaita|daugiskaitos]] asmenims. Pažymėtina, kad, nors [[Senoji norvegų kalba|senojoje norvegų kalboje]] (kaip šiuolaikinėse [[Farerų kalba|Farerų]] ir [[Islandų kalba|islandų]] kalbose) vartota asmenuojamoji vidurinė rūšis, ji ne paveldėta iš germanų prokalbės, o yra naujadaras, sudarytas prie veikiamosios rūšies jungiant sangrąžinį [[Įvardis|įvardį]].
Nors dauguma germanų prokalbės stipriųjų veiksmažodžių sudaryti tiesiogiai iš veiksmažodinių šaknų, silpnieji veiksmažodžiai iš esmės išvesti iš turimų daiktavardžių, veiksmažodžių arba būdvardžių (vadinamieji denominaliniai, deverbaliniai ir deadjektyviniai veiksmažodžiai). Pavyzdžiui, žymi I klasės sipnųjų veiksmažodžių dalis yra (deverbaliniai) [[Kauzatyvas|kauzatyvo veiksmažodžiai]]
* ''*bītaną'' (I klasė) 'įkąsti' → ''*baitijaną'' 'sulaikyti'
* ''*rīsaną'' (I klasė) 'kilti' → ''*raizijaną'' 'kelti'
| |||