'''Inčukalno dujų saugykla''' – požeminė [[gamtinės dujos|gamtinių dujų]] saugykla [[Latvija|Latvijoje]]. Vienintelė tokia saugykla [[Baltijos šalys]]e. Operatorius – [[LatvijasLatvijos dujos]] ({{lv|Latvijas gaze}}).
== Istorija ==
[[1962]] m. Inčukalno vietovėje pradėti gamtinių dujų saugyklos įrengimo galimybių moksliniai tyrimai. [[1966]] m. gegužę požeminė Inčukalno gamtinių dujų saugykla pradėta statyti, o [[1968]] m. [[rugpjūčio 8]] d. pradėta jos eksploatacija. [[1969]] m. vasarą į saugyklą buvo įpumpuotos pirmosios gamtinės dujos. Saugyklos reikšmė ypač išaugo [[1972]] m., iki jos nutiesus magistralinį [[dujotiekis|dujotiekį]]. Nuo [[2014]] m. iki [[2018]] m. vyksta saugyklos pirmoji etapo modernizavimo darbai. 89,7 mln. [[euras|eurų]], iš jų 45,4 mln. eurų įsipareigojusi skirti „Latvijas gaze“, 6,9 mln. – Lietuvos bendrovė „[[Amber Grid]]“, 37,5 mln. eurų – [[Europos Komisija]].
== Pajėgumai ==
Didžiausia saugyklos talpa – 4,47 mlrd. m³ dujų, iš jų 2,32 mlrd. m³ gali būti nuolat paimamos. Vasaros metu, sumažėjus gamtinių dujų vartojimui, jos pumpuojamos į dujų saugyklą, o rudenį ir žiemą iš saugyklos perduodamos vartotojams. Prieš patekdamos į saugyklą, gamtinės dujos išvalomos nuo priemaišų ir nuo 35 iki 105 [[Baras (slėgis)|barų]] pakeliamas jų spaudimas. Tuomet gamtinės dujos kompresoriais pumpuojamos į 700 m gylį ir ten saugomos. Esant dujų poreikiui, jos iš saugyklos išpumpuojamos, dar kartą filtruojamos ir perduodamos vartotojams. Inčukalno saugykloje dujas laiko Latvijos, [[Estija|Estijos]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir šiaurės vakarų [[Rusija|Rusijos]] klientai. Lietuva Inčukalno dujų saugykloje reguliariai laiko apie 40 milijonų m³ gamtinių dujų.<ref>[http://www.tv3.lt/m/naujiena/603530/incukalno-duju-saugykla-gali-tapti-pabaltijo-duju-banku Inčukalno dujų saugykla gali tapti Pabaltijo dujų banku?]</ref>
