Motiejus Čepas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Naujas puslapis: {{Žmogaus biografija | vardas = {{PAGENAME}} |fonas= off | paveikslėlis = | paveikslėlio apibūdinimas = | paveikslėlio dydis = | gimimo data = {{Gimė|1866|10|26|}} | gi... |
papild. |
||
Eilutė 24:
Gimė ir augo vidutinių ūkininkų šeimoje. Mokėsi namuose ir kaimo slaptoje lietuviškoje mokykloje, lankė [[Žeimelis|Žeimelio]] rusišką ir [[Bauskė]]s vokišką pradines mokyklas. [[1878]]–[[1886]] m. – [[Šiaulių gimnazija|Šiaulių gimnazijos]] gimnazistas. Besimokindamas bendraam-ių tarpe platino [[Petras Vileišis|Petro Vileišio]] išleistas lietuviškas knygeles, gautas iš P.Vileišio brolio [[Antanas Vileišis|Antano]]. Nuo [[1887]] m. [[Maskvos universitetas|Maskvos universitete]] studijavo mediciną, o [[1889]] m. perėjo į šios aukštosios mokyklos Teisės fakultetą. Priklausė slaptai ''Lietuvių studentų draugijai'', įsitraukė į varpininkų judėjimą, tapo jų leidinių [[Varpas (laikraštis)|„Varpo“]] ir [[Ūkininkas (laikraštis)|„Ūkininko“]] aktyviu platintoju bei bendradarbiu. 1889 m. vasarą Diržiuose įkurė draugiją (kuopelę) lietuviškoms knygoms ir laikraščiams skaityti bei platinti.
Po baigimo trejiems metams buvo paskirtas teismo kandidatu į [[Mintauja|Mintaują]]. Algos negaudavo, pragyvenimui užsidirbdavo dėstydamas aritmetiką privačioje mokykloje. Gyveno [[Jonas Jablonskis|Jono Jablonskio]] bute, kuriame anuo metu dažnai lankydavosi varpininkai ir buvo įkurtas būrelis ''[[Literatiškoji komisija]]''. [[1891]] m. pats sukvietė varpininkų suvažiavimą savo gimtuosiuose Diržiuose.
[[1898]] m. buvo paskirtas [[Čita|Čitos]] apygardos teismo 20-osios apygardos teisėju ir vietos katalikų bažnyčioje susituokė su J.Jablonskio seserimi Marija. [[1900]] m. rugsėjo 20 dieną Sibire buvo suimtas ir atvežtas į Lietuvą kaip įtariamasis [[Liudas Vaineikis|Liudo Vaineikio]] byloje. Po to turėjo dvejus metus žandarų prižiūrimas gyventi [[Liepoja|Liepojoje]], kol, pritrūkus įrodymų, buvo išteisintas ir galėjo grįžti tarnybon į [[sibiras|Sibirą]]. Gyvendami toli nuo tėvynės Čepų šeima stengėsi nenutolti nuo lietuvybės. M.Čepas tapo [[Tilžė]]je išleisto „Ūkiškojo kalendoriaus 1911 metams“ vienu iš bendraautorių. [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmojo pasaulinio karo]] metu jo pastangų dėka buvo įsteigta ''Čitos lietuvių labdarybės draugiją karo pabėgėliams šelpti''. [[1917]] m. Sibiro tautiečių išrinktas delegatu į [[Rusijos lietuvių seimas Petrograde|Petrogrado lietuvių seimą]]. [[1918]] m. [[Lietuvos Nepriklausomybės Aktas|paskelbus Lietuvai nepriklausomybę]], M. Čepas buvo paskirtas valstybės atstovu Rusijos [[Tolimieji Rytai|Tolimiesiems Rytams]], dar vėliau – įgaliotiniu. Tuo pačiu metu dirbo ir Rusijos teisinėse institucijose, 1920–1921 m. buvo ''Tolimųjų Rytų demokratinės respublikos'' Teisingumo ministerijos direktoriumi Čitoje.
| |||