Būstas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Lot-bot-as (aptarimas | indėlis)
S Šablonų peradresavimų šalinimas
Istorija
Eilutė 5:
 
== Istorija ==
Būsto tipas priklausė nuo gamtos sąlygų, socialinės struktūros ir kultūrinių tradicijų. Ankstyvojo [[paleolitas|paleolito]] žmonės dažniausiai gyveno kalnų [[urvas|urvuose]] ir olose. Paleolito ir [[mezolitas|mezolito]] būstai buvo [[palapinė]]s tipo, apskrito arba ovalaus plano. Manoma, kad jie nesiskyrė nuo dabartinių Šiaurės gyventojų palapinių (Sibiro tautų [[čiumas]], [[jaranga]], [[indėnai|indėnų]] [[vigvamas]], [[Vidurinė Azija|Vidurinės Azijos]] stepių klajoklių [[jurta]]), buvo aukšti, smailūs, kūgio formos, su anga viršuje [[dūmai|dūmams]] išeiti, daromi iš suremtų karčių ir aptempti kailiais. Jų kraštus apdėdavo akmenimis..
 
Europos ir Azijos miškų zonoje apskrito plano būstai jau paleolite pradėti statyti iš įvairaus tankumo statmenų šulų, kurie būdavo išpinti šakomis ir apkrėsti [[Molis|moliu]], su viduryje išgrįsta aikštele [[ugniakuras|ugniakurui]]. [[Arensburgo stovykla|Arensburgo stovykloje]] ([[Šlėzvigas-Holšteinas]]) rasti dviejų sujungtų būstų pamatai. Po paskutinio [[ledynmetis|ledynmečio]] pasaulio klimatui atšilus imta kurti sėslias gyvenvietes. Artimuosiuose Rytuose, pietryčių ir Vidurio Europoje neolito gyvenamieji pastatai dažniausiai keturkampiai, kartais su akmeniniais pamatais ([[Sesklas]], [[Tesalija]]), jų karkasai iš [[rąstas|rąstų]], sienos glaistytos moliu, stogai plokšti ([[Čatal Hiujukas]], [[Turkija]]), arba pastatų konstrukcija stulpinė, jie šiek tiek įleisti į žemę, su dvišlaičiu [[stogas|stogu]] ([[Achilėjas]], [[Tesalija]]); ugniakurai dažniausiai buvo įrengiami kieme.
Eilutė 13:
Be keturkampių, iki [[bronzos amžius|bronzos amžiaus]] statyti ir ovalūs pėdinės konstrukcijos būstai ([[Samantonių stovyklavietė]]), jų sienos pintos žabais ir iš abiejų pusių apkrėstos moliu. [[Šiaudai|Šiaudų]] ir mauknų stogą laikė būsto viduje į žemę įkastos dvi storos pėdžios, ant kurių pašelmenyje gulėjo permetinis rastas [[gegnė]]ms užkabinti. Vėliau apskrito ar ovalaus plano dažniausiai buvo tik kulto pastatai; jų liekanų randama [[piliakalnis|piliakalniuose]].
 
Vėlyvajame neolite pradėta statyti ilgi, kelių patalpų būstai su giliau įleista [[asla]] ir dvigubų šulų eilių sienomis. Ugniakurai buvo įrengiami visose patalpose, dažniausiai duobėse. Tokių būstų, tik ugniakurai apdėti akmenimis, randama ir ankstyvuosiuose piliakalniuose. Šių pastatų sienos 20–3020 –30&nbsp;cm storio ([[Aukštadvario piliakalnis]]), jie dažnai sujungti į eilę ir šliejasi prie piliakalnio pylimo. Paskutiniais amžiais iki m. e. ir pirmojo tūkstantmečio pirmaisiais amžiais patalpos kampe iš akmenų pradėta mūryti primityvias [[krosnis]] ([[Kernavė]]). Pradėjus naudoti metalinius darbo įrankius ([[kirvis|kirvį]] ir kaltą) pastatų konstrukcija tobulėjo, sudėtingesnis tapo ir būsto dalių apdorojimas, sienas pradėta ręsti iš gulstinių rąstų. Vėlyvaisiais [[viduramžiai]]s paplito sudėtingo plano patalpų pastatai, gyvenamieji namai, [[pilis|pilys]].<ref>{{VLE|II|658|[[Rimutė Jablonskytė-Rimantienė]]|Būstas}}</ref>
 
== Taip pat skaitykite ==