Vladislavas Gomulka: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Vladislavas Gomulka''' ({{pl|Władysław Gomułka}}, [[1905]] m. [[vasario 6]] d. netoli [[Krosno]], tuometinėje [[Austrija-Vengrija|Austrijoje-Vengrijoje]] – [[1982]] m. [[rugsėjo 1]] d. [[Varšuva|Varšuvoje]]) – [[Lenkija|Lenkijos]] valstybės ir [[Komunizmas|komunistinio]] judėjimo veikėjaspolitikas, [[1956]]–[[1970]] m. – [[Lenkijos jungtinė darbininkų partija|Lenkijos jungtinės darbininkų partijos]] (LJDP) Pirmasis sekretorius, faktinis šalies vadovas.

[[1926]]–[[1929]] m. vadovavo [[chemija|chemijos]] pramonės darbininkų [[profsąjunga]]i, dalyvavonuo pogrindinėje1926 komunistinėjem. veikloje,Lenkijos dvejuskomunistų metuspartijos užnarys. taiDėl kalėjosavo pogrindinės komunistinės veiklos 1932-1934 kalintas. Po to metams buvo išvykęs apmokymams į Sovietų Sąjungą, [[1934]]–[[1935]] m. mokėsi [[Leninas|Lenino]] mokykloje [[Maskva|Maskvoje]]. [[AntrasisGrįžęs pasaulinis1935 karas|Antrojom. pasauliniovėl buvo suimtas ir su pertraukomis iki karo]] metaispradžios 1939 m. kalintas. Nuo 1939 iki 1942 m. gyveno sovietų okupuotoje Lenkijos dalyje - Balstogėje ir Lvove, o kilus Vokietijos- Sovietų Sąjungos karui fronto užnugaryje Sovietų Sąjungoje. 1942 m. per Karpatus grįžo į Varšuvą, kur dalyvavo [[Rezistencija|pasipriešinimopogrindyje judėjime]]kuriant priešLenkijos [[Nacizmas|nacius]]darbininkų partiją (Polska Partia Robotnicza, PPR).

Po dviejų pirmųjų partijos funkcionierių mirties [[1943]] m. lapkričio mėn. išrinktas Lenkijos darbininkų partijos Generaliniu sekretoriumi. [[1944]] m. liepos mėn. tapo prokoministinio Lenkijos nacionalinio išsivadavimo komiteto nariu. 1944 m. gruodžio mėn. paskirtas [[Ministras pirmininkas|ministro pirmininko]] pavaduotoju ir sugrąžintųSugrąžintų teritorijų (Lenkijai perduotų Vokietijos žemių) reikalų ministru. Dėl ypatingo aktyvumo kopijuojant tarybinę santvarką buvo vadinamas „mažuoju [[Stalinas|Stalinu]]“.

Darbininkų partijoje (nuo 1948 m. Lenkijos jungtinė darbininkų partija) greitai kilo nesutarimų dėl politinės krypties, Gomulka palaikė nacionalinį komunistinį sparną. Šioje kovoje su Maskvos palaikymu laimėjo stalinistų grupuotė susibūrusi aplink Boleslavą Bierutą (Bolesław Bierut), Hilarį Mincą (Hilary Minc) ir Jakubą Bermaną (Jakub Berman). [[1949]] m. Gomulka buvo apkaltintas „dešiniuoju nacionalistiniu nuokrypiu“, nušalintas nuo vadovavimo partijai ir iš visų valstybinių postų. Lapkričio mėn. pašalintas iš susikūrusios LJDP. [[1951]] m. liepos mėn. suimtas, pašalintas iš partijos ir kalintas iki [[1954]] m.