Litavimas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Vermont (aptarimas | indėlis)
no need to link in the same article
Žyma: Anuliuoti
Eilutė 6:
 
== Istorija ==
[[Litavimas]] naudojamas jau labai seniai – esama įrodymų, kad šis metodas buvo žinomas jau [[5000 m. pr. m. e.]], jei ne dar seniau. Tais laikais paplitę metalai – [[auksas]], [[sidabras]] ir [[varis]] – buvo naudojami kulto paskirties daiktams ir papuošalams gaminti, o litavimas buvo pasitelkiamas kaip jungimo būdas. Lituojant difuziniu būdu, vario druskos redukuojamos pasitelkus degančias [[medžio anglis]]; išgautas varis cheminių reakcijų metu su auksu arba sidabru susijungia į  litavimui tinkamą lydinį. Susidaręs lydinys pasižymi žemesne lydymosi temperatūra nei grynas auksas, sidabras ar varis.
 
66,5 % aukso ir vario lydinio lydymosi temperatūra (889 °C) yra žemesnė nei aukso (1063 °C), sidabro (961 °C) ar vario (1100 °C). Vario druskų pagrindą gali sudaryti, pvz., [[vario karbonatas]] [[malachitas|malachito]] miltelių pavidalu, taip pat [[alūnas|alūno]] ir [[natris|natrio]] junginių priemaišos kaip rišamoji medžiaga. Senovės Egipto laikų kapuose esančiuose piešiniuose vaizduojami aukso dirbinių meistrai, vamzdeliais pučiantys orą į degančias medžio anglis. Paskui imta taikyti šiais laikais naudojamą metodą, kuriame naudojama jau paruoštas lydinys. Tarp šios litavimo technikos pavyzdžių galima paminėti Senovės Egipto valdovo [[Tutanchamonas|Tutanchamono]] auksinę kaukę, auksinį šumerų durklą, pagamintą 2600 m. pr. m. e., rastą [[Ūras|Ūro]] miesto teritorijoje, Eufrato upės pakrantėje ir auksinį [[etruskai|etruskų]] papuošalą (VI a. pr. m. e.).